2017 m. rugpjūčio 17 d. ketvirtadienis - 4:48
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.
NAUJIENOS

2015 12 31 - F.JUCIUS: PROFSĄJUNGŲ BĖDŲ PRIEŽASTIS – JŲ PAČIŲ PASYVUMAS IR NETINKAMI VADOVAI

«
Komentarų: (0)
Šiaulių regione veikiančios Laisvosios jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas teisininkas Feliksas Jucius teigia, kad profesinių sąjungų įtaka bei jų įvaizdis silpsta pirmiausia dėl jų pačių, ypač didžiųjų centrų, pasyvumo. Pastarojo meto akcijos prieš Socialinio modelio įteisinimą esančios tik "mojavimas kumščiais po mūšio".

Prieš 17 metų įsitraukęs į profsąjungų veiklą ir bandęs bendradarbiauti su keliomis didesnėmis profesinėmis sąjungomis, F.Jucius jose pasigedo vidinės demokratijos, nuoširdžių pastangų ginti žmogų, siekio visoms šalies profsąjungoms veikti vieningai.

Nors ir nusivylęs, Feliksas dar turi vilčių, kad profsąjungų judėjimas atgims, atidžai seka jų veiklą linkėdamas „išmokti dirbti vieningai visi petys petin“.


Be kita ko, F.Jucius aktyviai palaiko ir remia savanoriškumo pagrindais leidžiamą tinklalapį "Profsąjungų naujienos" (PN).




Publikuojame interviu su Laisvosios jungtinės profesinės sąjungos pirmininku F.Juciumi





Internete bei kitomis progomis Jūs labai griežtai vertinate pastarųjų metų profsąjungų veiklą. Išdėstykite savo nuomonę išsamiau.

Yra ar nėra Lietuvoje profesinių sąjungų? Štai kur klausimas, kuris man neduoda ramybės nei dieną, nei naktį. Pritariu ir aš Seimo nario Povilo Gylio nuomonei, kad profesinių sąjungų Lietuvoje kaip ir nėra. Vaizdingai šią mintį išsakė kairiojo judėjimo dalyvis Andrius Bielskis: esą mūsų profesinės sąjungos - kaip tie iškastruoti katinai. O aš dar pridėsiu: iš tiesų profesinėms sąjungoms jau supančiotos ir rankos ir kojos. Ir ne kieno kito, o didžiųjų profesinių sąjungų neveiklumo, abejingumo.

Juk aistros dėl Socialinio modelio įsiplieskė jau tada, kai mūšis beveik pralaimėtas. O kur buvo profesinės sąjungos, kai Vyriausybėje gimė užmačia sukurpti tokį modelį? Ko jos tylėjo? Net ir tada, kai atsirado galimybė susipažinti su Soc. modelio projektu, didžiojo profsąjungų centro vadovas laikėsi pozicijos, kad protestuoti nereikia, nes nesą dėl ko. Paklaustas, ar profsąjungos nesiims kokių radikalesnių priemonių, LPSK pirmininkas atsakė, jog jos toliau rengs piketukus prie Vyriausybės, ragindamos, kad nebūtų skubama priimti Socialinį modelį. Be to, esą dar renkami parašai po peticija prieš darbuotojų garantijų mažinimą. „O kol kas tai nesą dėl ko protestuoti“, tada, berods, jau gegužės mėnesį, visus ramino didžiausio centro lyderis. Čia ne aš išgalvojau, - cituoju jus ( "Profsąjungų naujienas"- red.).

Yra ir daugiau dalykų, kuriuos palikome savieigai, nors galėjome panaudoti darbuotojų naudai.

Kiek kartų buvo keistas net Profesinių sąjungų įstatymas (PSĮ)! Jau nekalbu apie darbo ir darbo saugos įstatymus. Ir profesinės sąjungos tylėjo arba tyliai pritarė. Susitikimuose su LPSK vadovais ne kartą klausiau, kodėl buvo nusileista, kada, keičiant PSĮ 21 str., buvo visiškai atimta normalios profesinės sąjungos narių gynybos teisė bei apribota ir valdymo organo nario apsauga. Niekas neprisipažino, kam „palaiminus“ tai padaryta.

Stebiuosi, kad, matyt, niekam neįdomios įstatyminės nuostatos, numatytos PSĮ 3 str., kur aiškiai įvardinti požymiai, kaip ir kada ir kokiais veiksmais trukdoma teisėtai profesinių sąjungų veiklai, ar DK 22 str., nusakantis profesinių sąjungų teises, DK 23 str., nusakantis darbdavio pareigas ir teises.

O apie DK 33 str. iš viso užmiršta, kad toks yra. Juk šis straipsnis papildo PSĮ 17 str., leidžiantį kurti savo darbo inspekcijas, teisinės pagalbos tarybas.

Profesinės sąjungos taip ir nesugebėjo įsteigti savų darbo inspekcijų, na, gal išskyrus Edvardą Šalkauską (Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas – red.) . O apie kitas nieko negirdėti. O kaip reiktų veiksmingų, savų inspektorių!

Labai gaila, jog per 15 metų nepasiekta, kad kasmet vyktų derybos tarp profesinių sąjungų ir Vyriausybės dėl didesnio darbo užmokesčio. Šį reikalą palikome Vyriausybėms ir valdantiesiems, kad galėtų „teikti“ priešrinkimines dovanėles. Profesinių sąjungų vaidmenį ir šiuo klausimu nustūmėme į šoną.

Ir apskritai - bent kol kas - man susidarė įspūdis, tarsi kažkas specialiai veikia taip, kad labiau diskredituotų profsąjungų judėjimą, o ne populiarintų. O populiarinti galima tik aktyviu, radikaliu darbu.

Kad ir profesinių sąjungų reitingai. Seku juos jau keletą metų ir pastebėjau, kad visuomenės pasitikėjimas profesinėmis sąjungomis šiek tiek kyla tik tada, kai jos organizuoja kokias nors viešas akcijas, renginius. Pastaruoju metu visuomenės pasitikėjimas profsąjungomis truputį kilstelėjo, ir manau, kad taip atsitiko tik pedagogų radikalumo dėka.

Taip pat manau, kad profesinėse sąjungose neturi būti feodalinio susiskaldymo. Ir kas iš to, kad turi nuosavą profesinę sąjungą?


Bet ir tą „nuosavybę“, savarankiškumą galima juk išsaugoti ir veikti vieningai. Esu pats pasiūlęs vieningo veikimo būdą - pasirašant bendradarbiavimo susitarimus. Tačiau niekas nesuprato. Visų vadų svajonė, - kad būtinai privalai įsijungti į jo vadovaujamą profesinę sąjungą. Nors galima glaudžiai ir draugiškai bendradarbiauti konsultuojantis, padedant teisminiuose ginčuose, organizuojant bendras akcijas.

Suprantu: „kunigaikščiai“ nenori prarasti šilto sosto. Betgi niekas jo nė nesikėsina atimti, tik reikia surasti laiko susitikti ir su bendraminčiais, kalbėtis, strateguoti ir užkirsti kelią netinkamiems įstatymams jų sumanymo stadijoje, o ne mosikuoti kumščiais po mūšio.

Sutikdamas atsakyti į mūsų klausimus prasitarėte, kad turite karčios patirties, lėmusios Jūsų pasitraukimą iš aktyvios veiklos. Kaip tai atsitiko?

Prieš 17 metų įsijungiau į profsąjungų judėjimą pakviestas draugų, naiviai tikėdamas, kad tai - tikroji jėga, ginanti darbuotojus. Tuo metu Šiaulių regione susikūrė profesinių sąjungų junginys „Šiaulių laisvųjų profesinių sąjungų koordinacinė taryba“, kuri dabar pasivadinusi „Laisvąja jungtine profesine sąjunga“. Įkūrėja ir ilgametė pirmininkė - Teresė Leinartienė. Kad ir nedidelė, bet buvome dviejų fanatikų komanda. Altruistai. Be atlygio, išlaidas visad dengdavome savo lėšomis. Ieškojome to „aukso branduolio“ - kad visos profesinės sąjungos bendradarbiautų, vienytų jėgas darbdavio savivalei pažaboti.

Jau tada susidūrėme su Šiaulių respublikinės ligoninės generalinio direktoriaus P. Simavičiaus „jėga“. Teko nemažai paplušėti, kad sugebėtume bent pristabdyti jo „saviveiklą“ mažinant eilinių darbuotojų etatus. Ir tai mums pavyko net du kartus.

Na, o toliau ieškojome „prieglobsčio“ didžiuosiuose centruose. Iš dalies pavyko. Mus buvo „priglaudę“ miškininkai (Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija - red.). Užsidėjome prievolę kiekvieną mėnesį mokėti nario mokestį, o konkrečios pagalbos ir naudos iš jų nesulaukėme.


Priešingai, - miškininkų „dėka“ buvo sunaikinta profesinė sąjunga Šiaulių miškų urėdijoje. Pagal susitarimą artimiausi šios profsąjungos šefai buvome mes, bet buvo sušauktas susirinkimas be mūsų, mūsų neinformavus. Ir tik kai buvo susirinkime priimtas sprendimas Šiaulių miškų urėdijos profsąjungą panaikinti, mus apie tai „informavo“.

Dar skaudesnis įvykis atsitiko Mažeikių miškų urėdijoje. Ten imta susidoroti su profesinės sąjungos pirmininku Antanu Vaitu bei jį palaikančiais profesinės sąjungos nariais. Federacijos vadovai tuo metu neįvertino, kad darbdavys bando susidoroti su vienu iš aktyviausių profesinės sąjungos pirmininkų, federacijos tarybos ir valdybos narių

Žmogus liko vienas. Visi nuo jo nusigręžė. Mes, Laisvoji jungtinė profesinė sąjunga, radome galimybių prisidėti prie A.Vaito gynybos, mums iš dalies pasisekė.

Po to - galimai už tokią „saviveiklą“ - mūsų organizacija neteko „stogo“: buvome pašalinti iš miškininkų federacijos. Teresei Leinartienei neužteko jėgų (ir, matyt, lėšų) remti kitų gynybą. Ji išvyko į Švediją, kur galima bent patenkinamai uždirbti.

O aš su kolegomis vis dar nenuleidau rankų. Ieškojau bendraminčių, su kuriais galėtume VEIKTI, o ne plaukti pasroviui, nes maniau ir manau, kad profesinės sąjungos turi aktyviai ir efektyviai reaguoti į bet kokį valdžios bei darbdavių bandymą (pabrėžiu: net BANDYMĄ !) bloginti darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, keisti įstatymus žmonių nenaudai.

Užmezgėme ryšius su Jungtine profesine sąjunga iš Kauno. Bet jau po pirmo susitikimo supratau, kad toje organizacijoje vyksta „Nežiniuko nuotykiai“: niekas čia nežino, kas yra profesinės sąjungos komitetas (valdyba), kaip jis turi būti formuojamas, ką jis turėtų veikti ir pan. O kaip vyksta ataskaitinės bei rinkimės konferencijos ir ar apskritai šioje profesinėje sąjungoje jos vyko ar vyksta, - bent aš iki šiol negirdėjau.

Arčiau susipažinus su kita Kauno organizacija - „Sandrauga“, tapo aišku, kad, deja, ir čia tas pat: vidine demokratija nė nekvepia. O juk profsąjungų misija - ugdyti piliečius, kurie pačioje profsąjungoje mokytųsi demokratijos, dirbti kolektyviai ir veiksmingai, mokyti darbuotojus apsiginti.

Nusivylimų patyrėme ir daugiau. Bandėme inicijuoti bendrų žygių „suaktyvinti“ Baudžiamajame kodekse numatytą atsakomybę už trukdymą profesinių sąjungų veiklai. Po atitinkamų bylų „numarinimo“ teismuose savo profesinės sąjungos vardu kreipiausi į prokurorų ir pareigūnų profesinių sąjungų vadus. Pagal registracijos vietą prokurorų profesinės sąjungos net nerado paštininkai, atsiliepė vienas Vytautas Bakas (tuometinis Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas. - red.). Tik atsiliepė, bet dialogas tuo klausimu neišsivystė.

Pagal Jus išeitų, kad profsąjungos Lietuvoje ateities jau neturi?

Gal mane kas nors ir pavadins naiviu, bet tikiu, kad anksčiau ar vėliau profesinės sąjungos išsirinks tokius lyderius, kurie neatsitvers nuo kitų organizacijų, o imsis visi vienodai suprasti ir taikyti įstatymo suteiktas galias darbuotojų teisėms realiai ginti.

Kalbėjosi Juozas Steponas

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Liepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai