2017 m. rugpjūčio 20 d. sekmadienis - 14:40
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.
NAUJIENOS

2015 10 19 - ATVIRAS POKALBIS SU ŽINIASKLAIDOS ATSTOVAIS

«
Komentarų: (4)
Praėjusią savaitę Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) surengė “spaudos pusryčius“. Neformaliame susitikime su žurnalistais sumanyta atsikirsti į žiniasklaidoje pasirodžiusias manipuliacijas profesinių sąjungų narystės ir jų veiklos faktais, įskaitant ir rugsėjo 10 d. įvykusią protesto akciją, nukreiptą prieš Vyriausybės siekį liberalizuoti Darbo kodeksą.

Papildomu tokio susitikimo akstinu tapo ir Statistikos departamento paskelbti duomenys apie 2014 m. profesinių sąjungų ir partijų narių skaičius, jų gaunamas lėšas ir kt.

„Šiuo metu profesinių sąjungų oponentai aktyviai formuoja nuomonę, jog profesinės sąjungos vienija tik mažumą, o ir tie, kas dalyvauja jų veikloje, yra iš viešojo sektoriaus. Ypač stengiasi politikai. Tačiau partijų veiklose dalyvauja ne ką daugiau žmonių,“- buvo konstatuojama LPSK viešųjų ryšių tarnybos išplatintame renginio anonse, o žurnalistams vėliau pateiktose lentelėse priminta, jog partijos vienija tik 4 proc. piliečių, o profesinės sąjungos – 8 procentus darbuotojų.

Susitikti su žurnalistais prie kavos puodelio atvyko LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas, generalinė sekretorė Janina Matuizienė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos primininkasJuozas Neverauskas, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.




Ar profsąjungas maitina valdžia?




Pirmasis kalbėjęs A. Černiauskas pastebėjo, kad pastaruoju metu išryškėjusi tendencija menkinti profsąjungų įtaką gali būti susijusi su Socialinio modelio priėmimu ir profsąjungų kritika bei priešinimusi. Modelio „stūmėjai“, neturėdami argumentų, bando įrodyti, jog liberalizuoto Darbo kodekso projekto įteisinimui tebesipriešinančios profsąjungos neva atstovauja tik menkai darbuotojų daliai. „Todėl ir susirinkome čia, kad paaiškintume profesinių sąjungų struktūrą, kam jos atstovauja“, - aiškino „pusryčių“ misiją pirmininkas.

Tebegaji nuomonė, tęsė jis, kad profesinės sąjungos gyvena valstybės biudžeto sąskaita ir yra priklausomos nuo Vyriausybės, ir pateikė pavyzdį iš asmeninės patirties, kai nuo profsąjungų ne taip jau labai toli esantis geras jo paties pažįstamas pareiškė: „juk pats dirbi biudžetinėjėje įstaigoje“.

O iš tikrųjų apie 70 proc. (pagal žurnalistams pateiktą lentelę: 69,5 proc.) LPSK lėšų sudaro profsąjungos nario mokesčiai. Tik 7 proc. gauta iš valstybės biudžeto. Partijos, kurių, kaip žinoma, yra 41, gauna solidžias dotacijas iš biudžeto, priminė A.Černiauskas. Statistikos duomenimis, partijų lėšos 2014 metais sudarė 8,4 mln. eurų, kai profesinių sąjungų – tik 4 mln.eurų.

Skandinavijos šalyse ar mūsų kaimynėje Lenkijoje valstybė skiria tam tikrų lėšų profsąjungų narių švietimui. A.Černiauskas apgailestauja, kad ši praktika Lietuvoje neįsitvirtino (būta projekto, skirto narių švietimui, tačiau jis toliau nebuvo tęsiamas).




8 procentai narių – tai daug ar mažai?




LPSK pirmininko nuomone, lyginti partijas su profsąjungomis nėra korektiška: profsąjungose „yra tam tikra specifika. Tai daugiau dirbantys žmonės.“ Be to, iki 2013 metų net įstatymas neleido į savo sudėtį priimti kitų žmonių, išskyrus darbuotojus“. Apribojimų – pavyzdžiui, priimant į profsąjungas pensininkus – ir dabar dar yra išlikę.

Tad 8 proc. profsąjungoms priklausančių darbuotojų – tai daug ar mažai? LPSK pirmininko nuomone, 8-10 procentų – tai „normali statistika“: daugelyje Rytų Europos profsąjungų (pavyzdžiui, Lenkijos) narystė kaip tik ir siekia 8-10 proc. O ir visoje Europoje narių nedaugėja, „toje pačioje Prancūzijoje yra tik 8 procentai darbuotojų profsąjungų narių“.

A.Černiauskas priminė, kad galiojusi versija esą profsąjungų augimą turėtų skatinti krizės ir ekonomikos nuosmukiai, praktikoje nepasitvirtino. Priešingai, per krizę apie 60 proc. darbuotojų bijo prarasti darbą (krizės metais Lietuvoje atliktų „Sprinter“ tyrimų duomenys), - profsąjunga tuo metu gali tapti „tarsi priešu, trukdančiu normaliai dirbti“. O kada ekonomika atsigauna ir kyla, įmonės situacija stabili ir jai negresia krizės pasekmės, - darbuotojui atsiranda drąsos ir noro pareikalauti didesnio atlyginimo bei socialinių garantijų.

Kai dėl narystės pačioje LPSK, tai, pasak A.Černiausko, „narių mažėjimas beveik sustabdytas, einam link didėjimo“. Apie 54 tūkstančiai narių – tiek dabar priskaičiuoja konfederacija. Šis skaičius, pasak pirmininko, nustatytas pagal gaunamo nario mokesčio duomenis. Beje, šie duomenys leidžia teigti, jog LPSK vienija beveik 60 proc. visų šalyje esančių profsąjungų narių (Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvoje buvo 94,2 tūkst. profsąjungų narių – red.)

LPSK pirmininkas paneigė ir žiniasklaidos paskleistą blefą, esą Lietuvoje profesinėms sąjungoms priklauso tik biudžetinių įstaigų darbuotojai, - faktiška proporcija esanti tokia: 60 proc. narių biudžetiniame ir 40 proc. privačiajame sektoriuje. Ta proga A. Černiauskas priminė ir apie sunkumus kuriant naujas organizacijas ne tik smulkiosiose įmonėse, kur dirba po dešimt-penkiolika-dvidešimt žmonių, bet ir stambiosiose.

Neretai profsąjungų steigimui priešinasi darbdavys. „Štai vienas iš prekybos grandų turi įmonę, kurioje buvo įsikūrusi profesinė sąjunga. Tai jie pasakė: arba mes uždarom įmonę – arba jūs uždarot profesinę sąjungą. Pasitarę su žmonėmis, uždarėm profesinę sąjungą“.


Įstatymas, draudžiantis trukdyti profesinių sąjungų veiklai, faktiškai neveikia.




Narystės svyravimų priežastys




LPSK generalinė sekretorė J.Matuizienė priminė pastaruoju metu pakilusius profesinių sąjungų reitingus (apie 43 proc.). „Vienu metu turėjome projektą, skirtą nariams pritraukti. Važinėjome po rajonus, bendravome su žmonėmis – irgi mūsų reitingai kilo“. Kalbėtojos nuomone, ir dabartinius aukštesnius reitingus lemia tai, kad „labai aktyviai dirbama prie Darbo kodekso“.

O narystės mažėjimas, pastebi kalbėtoja, priklauso ir nuo objektyvių veiksnių: „skylant įmonėm, reorganizuojant jas, be abejo, nukenčia ir profsąjungos“. Štai dabar jungiasi bendrovės Teo ir Omnitel, vyksta kai kurių panašių padalinių integracija, suyra buvusios struktūros, tad šiame bare veikiančios profsąjungos praranda narių.

Profsąjungininkė prašo žurnalistų paramos, lojalumo, ypač tokiais paradoksaliais atvejais, kai, pavyzdžiui, premjeras pareiškia, jog profsąjungos – ekonomikos stabdis. Žiniasklaida galėtų skleisti ir grįžusių iš uždarbių užsienyje įspūdžius apie profsąjungų vaidmenį, jų pripažinimą, skaitymosi su jomis Vakaruose.

Neseniai grįžusi iš ETUC suvažiavimo I.Petraitienė taip pat pastebi, koks didžiulis skirtumas tarp profsąjungų įvaizdžio Lietuvoje ir Vakarų Europoje. ETUC suvažiavimą sveikino pats Prancūzijos prezidentas. O Lietuvos prezidentė ar yra bent kartą parodžiusi didesnio dėmesio darbuotojų atstovams?

Gal todėl ir daugelyje valstybės įstaigų, ministerijų profesinių sąjungų nėra. Ministrai keičiasi, ir kai pradedama kalbėti apie profsąjungos steigimą - „visi žiūri į naująjį ministrą – o kaip jis reaguos į tai?“.

Jaunimas į siūlymus kurti profsąjungas atsako: „Mes apsiginsime patys“. Nors pakalbėjus paaiškėja, kad jie nieko dar neišmano nei apie darbo įstatymus, nei apie savo teises darbo santykiuose, nei apie socialines garantijas.

Ir, žinoma, tebeveikia baimė, - pabrėžia I.Petraitienė.




Žiniasklaidos tendencingumas. Europinės prognozės




J.Neverauskas atkreipia dėmesį į "skaitomiausio" leidinio „Lietuvos ryto“ profesinėms sąjungoms priešišką poziciją. Šio dienraščio redakcija, skelbdama visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus, ignoruoja profesines sąjungas. Jų populiarumą tiria tik „Respublika“. "Ir ten matau, kad profesinės sąjungos yra visai neblogame lygmenyje“.

Dėl „Lietuvos ryto“ J.Neverauskui viskas aišku: juk ten dirbo Rimvydas Valatka, „kuris nekentė ir dabar nekenčia profesinių sąjungų". "Man teko dalyvauti RTV tarybos posėdžiuose, kur būdavo ir R.Valatka. Pamatęs profsąjungų atstovus, jis tiesiog visas pasikeisdavo, net drebėdavo.“  Ir dabartiniuose jo straipsniuose teigiama, kad „profsąjungos tempia į baudžiavą.“

Žiniasklaidos nuostata menkinti profsąjungas „duoda tam tikrą rezultatą“. Rugsėjo 10 d. profsąjungų akcija buvo pavaizduota ją sumenkinant. Pramonininkų profsąjungų lyderio žiniomis, nacionalinis transliuotojas šio renginio vyksmą ir tikslus iškreipė valdžios nurodymu („atitinkamai pakoreguoti buvo pareikauta iš valdžios“).

Grįždamas prie profesinių sąjungų veiklos sunkumų J.Neverauskas teigia esąs įsitikinęs, jog darbuotojai dar neatsikratę „homo soveticus“ sindromo: kas nors turi manimi pasirūpinti. Kai prieš keletą metų buvo naikinami „Rytų skirstomieji tinklai“ ir per mėnesį 750 žmonių atleido, „visi ėjo kaip avinai nulenkę galvas“, bet paskui skundėsi: "nė profsąjunga man nepadėjo". Dažniauia pozicija tokia: „Ne, niekam nieko nesakyk, tik padaryk, kad man būtų gerai“...

J.Neverauskas papasakojo apie per 50 organizacijų vienijančios Pramonės profesinių sąjungų federacijos struktūrą. Narystė čia ne visur mažėja: štai „Achemoje“ „per pastaruosius trejus metus atsirado 173 nauji nariai“. Gyvendama, pasak pirmininko, iš nario mokesčio, didžiausias LPSK narė pramonininkų federacija vis dėlto „turi ir finansinių problemų“.

G.Gruzdienė, atsinešusi naują „Valstybės“ žurnalo numerį, pademonstravo profsąjungas įžeidžiančią karikatūrą “Černiauskas daro Spalio revoliuciją“. Ko norėti iš kitos žiniasklaidos, jeigu net „Valstybės“ žurnalas šitaip traktuoja profsąjungų veiklą? - retoriškai klausė maistininkų lyderė. Ji piktinosi ir Investuotojų forumo valdybos pirmininko Rolando Valiūno teiginiais apie profsąjungas (išsakytais „Žinių radijo“ laidoje), esą jos atstovauja „niekinančiai mažą dirbančiųjų dalį.“

Jos nuomone,  valdančiųjų atkaklumą „stumiant“ šitą  modelį, jo reikalingumą dangstant „konkurencingumo“ siekiais, diktuoja globalinis korporacijų spaudimas. Konkurencingumo argumento įsikibęs laikosi ir premjeras. Net ir šiandien (spalio 15 d., pristatant Seime Socialinį modelį – red.) jis teigė esą Vyriausybės tikslas yra pagal darbo santykius mus pakylėti į aukštesnę vietą. Bet juk užtikrinant darbo santykius profsąjungos dirbo gerai, jei ir esant dabartiniams santykiams Lietuva pakilo pagal konkurencingumą penkiomis vietomis, pastebi kalbėtoja.

O Socialinis modelis, pabrėžė G.Gruzdienė, iš tikrųjų „mažina visas žmonių garantijas“...“ ir čia joks ne socialinis“ , o kitaip vadintinas, kaip ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai netinka teikti tokį projektą.

Profsąjungininkės nuomone, veikia interesų grupės. „Štai yra toks Bagdanskis, kuris yra įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentas, įtrauktas į Socialinio modelio rengimo grupę, ir ruošia tuos laikino įdarbinimo kodeksus... O čia žmonės „nerealiom sąlygom mėtomi iš įmonės į įmonę, vieną dieną ten, kitą dieną ten“. Ir rengiami sutarčių projektai, kurie tokių darbuotojų padėtį dar pablogins.

Galimą Socialinio modelio įteisinimą G.Gruzdienė vertino kaip grėsmę visos Europos darbuotojams. „Jei pavyks Lietuvoj – eis per visą centrinę, Rytų Europą, o paskui paspaus ir tas šalis, kuriose yra socialinės garantijos“,- apibendrindama kalbėjo maistininkė.

Dar anksčiau, atsakydamas į žurnalistų klausimus, panašią mintį išsakė ir A.Černiauskas.

„O Europa viena kalba oficialiai, o kita – neoficialiai. Europos valstybės iš darbdavių jaučia tą patį spaudimą. Tas procesas vyksta ne tik pas mus, bet ir Belgijoje, Prancūzijoje, - žodžiu, einama link darbo santykių liberalizavimo, - komentavo LPSK vadovas.


"Europos žvilgsnis dabar nukreiptas į Lietuvą, kuri pirmoji daro tokius darbo santykius (kaip, pavyzdžiui, atleidimas iš darbo nenurodant priežasties, bet išmokant šešis vidutinius darbo užmokesčius)... Jeigu Lietuvoje šitai pasiseks – kitas žingsnis gali būti Europoje...“.

„Realiai Europa eina link tų santykių pasikeitimo, bet Europai gerai keisti darbo santykius, trumpinti darbo savaitę, nes ten yra pakankamas darbo užmokestis. Vienas iš mūsiškių naujojo Kodekso rengėjų pasakė: jūs galite dirbti ne visą darbo dieną... Žinoma, Lietuvoje daug kas norėtų dirbti ne visą darbo dieną, jei vidutinis darbo užmokestis būtų du tūkstančiai eurų... Taigi ką galima liberalizuoti tenai, kur kitokia ekonominė situacija, tai ganėtinai sunku liberalizuoti pas mus“.




A. Černiauskas apie Lietuvos partijas




Susitikimo su žurnalistais metu profsąjungų lyderiai pasidalino duomenimis bei nuomonėmis ir kitais žiniasklaidos atstovus dominančiais klausimais - apie profsąjungų steigimo sunkumus stambiausiuose prekybos centruose, profsąjungas kai kuriuose bankuose, apie kolektyvinių sutarčių veikimo skirtumus Lietuvoje ir „senojoje“ Europoje, darbo tarybų veiklą, pagaliau – ir apie Lietuvos socialdemokratų „socialdemokratiškumą“.

Į žurnalisto klausimą, kaip LPSK pirmininkas vertina Lietuvos socialdemokratų partiją (LSD), kurios vertybinės orientacijos, klausiančiojo nuomone, keliančios didesnių abejonių nei, pavyzdžiui, konservatoriai, kurie, „aiškiai gina kapitalą“, A.Černiauskas atsakė:

„Lietuvoje galima išskirti tiktai vieną partiją – liberalus. Tiktai jie yra nuosaikūs, turi aiškią savo kryptį: „pelnas – aukščiau visko". O jei lyginsime konservatorius ir socialdemokratus, tai pagal privalomą turėti poziciją jie turėtų skirtis priešingai, nes pagal programas jų pozicijos priešingos. Tačiau pagal jų veiksmus kartais socialdemokratų ir konservatorių negali atskirti. Jeigu nematydami pavadinimų bandytume nustatyti, ar tai padarė konservatoriai, ar tai padarė socdemai, - atskirti ganėtinai sunku. Taigi Lietuvoje nėra tokios aiškios socialdemokratinės krypties, kaip tai turėtų būti“, - komentavo profsąjungų vadovas ir tęsė:

„Jeigu būtų socialdemokratinė kryptis aiški, tai toks įstatymas kaip dabartinis Socialinis modelis, neturėtų, negalėtų būti atsiradęs. Arba jis būtų atsiradęs po to, kai būtų apsvarstytas, sutvarkytas, o ne įmestas kaip tokia žaliava – kaip dabar yra“.

Parengė JS

NAUJAUSI KOMENTARAI
2015-10-25 21:21:39info - xxxxxx
Socdemų sąrašuose buvo ir daugiau šaunių vyrų, bet per moteris buvo išmesti iš tų sąrašų kaip kirmėlės iš barščių.
2015-10-24 17:17:06xxxxxx
klausimui,gal gali pasidomėt kokios partijos sąrašuose A.Č ir tai visiems senai aiškų..neapsimetinėkit naivuoliais....
2015-10-19 17:09:59Klausimas
Apie kokią socdemų paramą ar projektus prelegentas kalba ? Ar socmodelio rengimo ir teikimo būdas nerodo, kad jokių ideologinių sąsajų nei santykių seniai nebėra ? Reikia nustoti naudoti senas klišes ir galvoti apie bendrą veikimą.
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
PDFLiepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai