2019 m. lapkričio 15 d. penktadienis - 9:45
   

PSICHOLOGINIS TERORAS, ARBA MOBINGAS, KURIS LIETUVOJE SPARČIAI PLINTA

«
2013 12 04
Mobingas Lietuvoje – dar gana naujas terminas, nors pats reiškinys turbūt senas kaip pati žmonija. Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Jolita Vveinhardt, tyrinėjanti mobingą, pati pirmą kartą išgirdo šį žodį 2000 m. Vokietijoje, nes Lietuvoje dar tokio reiškinio nebuvo. „Nebuvo, nes niekas nežinojo, ką šis žodis reiškia“, - prisiminė mokslininkė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) iniciatyva surengtoje diskusijoje Lietuvos edukologijos universitete apie mobingą (nuotr.).

Ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras darbe, net tik „išėdantis“ žmogų iš darbo, bet labai dažnai susargdinantis tikrąja to žodžio prasme. J. Vveinhardt stabėjosi lietuvių „išradingumu“ ir žiaurumu bei įspėjo, kad reiškinys labai sparčiai plinta. Jai pritarė ir VDI Skundų ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius, kuris konstatavo, kad Lietuvoje, deja, teisinių priemonių, kaip apsiginti nuo psichologinės prievartos darbe, nėra.





Pats „mobingo“ terminas kildinamas iš angliško žodžio mob, kuris reiškia plėšikų gaują, šutvę. Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kolegų puolimas vieno asmens atžvilgiu. Žmogus jaučiasi nesaugus darbo vietoje, kol galiausiai išeina iš darbo praradęs pasitikėjimą savimi ir labai dažnai pašlijusios sveikatos. Mobingo priežastys yra labai įvairios, dažniausios – pavydas ir konkurencija. Mobingas gali būti horizontalusis, kai darbuotoją puola to paties rango kolegos, ir vertikalusis (dar vadinamas bosingu), kai mobingą vykdo organizacinės hierarchijos aukštesniuose lygmenyse esantys bendradarbiai.

Mobingo terminą pradėjo vartoti švedų gydytojas Heinz Leymann, tyrinėjęs vaikų ir suaugusiųjų elgesį. Jis nustatė 45 veiksmus, kaip galima „sudoroti“ bendradarbį, kad šis iš darbo išeitų „savo noru“. J. Vveinhardt, tyrinėjanti mobingą Lietuvoje nuo 2009 m., sako, kad lietuviai yra gerokai išradingesni ir žiauresni. Ji išskiria bene dvigubai daugiau elgesio variantų nei švedų mokslininkas. „Užsienio specialistai dar nėra turbūt sukūrę modelio, kaip kovoti su „lietuviškuoju“ mobingu“, - ironizavo docentė.





Pasak J. Vveinhardt, kai mobingo auka dažniausiai supranta, kad tai mobingas, kai procesas jau būna įgijęs pagreitį, todėl labai svarbu mokėti jį atpažinti kuo anksčiau. Nors kiekvienas atvejis yra labai individualus, tačiau J. Vveinhardt pataria fiksuoti datas, laiškus, kontroliuoti susirašinėjimus, vesti dienoraštį, rinkti įrodymus. „Ruoškitės, nes jūsų laukia ilgos procedūros, net gydymas“, - įspėja mokslininkė. Jeigu į procesą nėra įtrauktas viršininkas, jį dar galima sustabdyti, bet jeigu vadovas dalyvauja mobingo veiksmuose, padėti gali viešinimas. Tačiau prieš tai ji pataria labai gerai apgalvoti, koks galimas viešumo efektas bus jums patiems.





Dar ne mobingo aukoms docentė pataria nesiizoliuoti nuo kolektyvo, net jeigu jums ir labai nepatinka jo nariai. Teiginiai, kad psichologinę prievartą ar priekabiavimą patiria daugiau moterys, jos teigimu, yra mitas. Tyrimai rodo, kad skirtumas yra labai nežymus, tačiau moterys dažniau ryžtasi išeiti į viešumą. „Karštieji taškai“ kalbant apie mobingą – statutinės įstaigos ir šveitimo įstaigos.





„Mobingas – kaip piktybinis auglys. Jeigu jo laiku neišpjauname, jis metastazuoja: iš darbo pasitraukus vienai aukai, jų bus daugiau“, - kalbėjo mokslininkė. Jos teigimu, šis reiškinys plinta masiškai, o ar su juo kovoti individualiai, ar geriau pasitraukti iš tos aplinkos, turi nuspręsti pati auka: „reikia įsivertinti stuburo stiprumą, kiek galėsi pakelti, nes laukia labai sunki ir alinanti kova“.




Deja, gynyba psichologinės prievartos atveju darbe yra labai komplikuota, teigė ir VDI Skundų ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius. Jis daugiau kalbėjo apie vadinamąjį vertikalų mobingą, t.y., kai darbuotojas kenčia nuo viršininko elgesio. „Psichologinės prievartos reiškinys nėra identifikuotas Lietuvos darbo santykių erdvėje, - sakė pareigūnas. – teisinių gynybos formų tiesiog nėra“. Jis papasakojo atvejį, kai atėjusi į darbą vieno prekybos tinklo parduotuvės vedėja savo vietoje rado jau dirbantį kitą žmogų.




Deja, VDI bandymai per teismą įrodyti, kad tai buvo psichologinės prievartos atvejis (pagal Baudžiamojo kodekso 148 str.), buvo nesėkmingi: prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas – bene vienintelis teisės aktas, į kurį galima kabintis, bei inicijuoti darbo aplinkos psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimą.





Neturtinės žalos atlyginimo klausimas – tiesiogiai susijęs su psichologine prievarta, tačiau, anot J. Griciaus, šis klausimas Lietuvos teismuose sprendžiamas ydingai, nes sumos priteisiamos juokingai mažos lyginant su išgyventu stresu.





VDI atstovas patarė, ką daryti pajutus, jog jūsų atžvilgiu taikoma psichologinė prievarta. Jis pritarė J. Vveinhardt, kad reikia kruopščiai rinkti visus įrodymus ir užsitikrinti sąžiningus liudytojus; bandyti kreiptis į darbdavį (arba į šio darbdavį); jau turint įrodymus kreiptis į kompetentingas institucijas: VDI, Lygių teisių kontrolieriaus tarnybą, atskirais atvejais – į policiją, o jau su tarnybų išvadomis reikia kreiptis į tesimą. Taip pat svarbu lankytis pas šeimos gydytoją, kuris fiksuotų sveikatos sutrikimus.





Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos šveitimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pritarė kalbėjusiesiems, kurie minėjo švietimo įstaigas, kaip karštuosius taškus. „Tarp darbuotojų vykstanti konkurencija, nes kasmet keičiamos pedagogų darbo sąlygos, labai žalinga tarpusavio santykiams, - sakė jis. Profsąjungininko teigimu, vien profesinės sąjungos buvimas įstaigoje ar įmonėje veikia prevenciškai: „Kaip šachmatų figūra: ji nors ir nedaro ėjimų, tačiau neleidžia daryti ėjimo priešininko figūroms“.





J. Gricius taip pat teigiamai įvertino profsąjungų funkciją kaip gerbtiną reiškinį, tačiau apgailestavo, kad žmonės Lietuvoje nelinkę į jas jungtis. „Užsienyje mūsų net nelabai ir supranta, nes ten tos funkcijos, kurias Lietuvoje atlieka VDI, yra profsąjungų veiklos laukas“, - sakė VDI pareigūnas. Jis taip pat paminėjo, kad jeigu Lietuvoje bus liberalizuotas Darbo kodeksas, Valstybinei darbo inspekcijai „bus ištrauktas paskutinis dantis“.

R.Motiejūnaitė-Pekkinen

NAUJAUSI KOMENTARAI
2013-12-12 08:45:33Nijolička
Žinot. čia mobingo tema paplepam, paplepam, bet nieko nedarom... organizacine prasme. Kodėl? Ko trūksta? Juk LR profsąjungų įstatymas leidžia sudaryti ir turėti įvairias komisijas, inspekcijas. Jos gi, gali būti ir tarpprofsąjungimės. Jeigu "stoginiai" centrai apsileidę, tai pirmieji galėtų būti tie, kurių darbe mobingo reiškinys gana dažnas. Kiek suprantu - pedagogai, medikai.
.
Na, gal galų gale pajudinsit savo sunkias ir nepaslankias sėdynes?
.
2013-12-11 20:21:02tik nesuprantu
koks čia nuostolis įmonei darbuotojas? panaudojai, išspaudei tą žmogiškąjį išteklių, o jei pats neišeina, tai grauži tol, kol pats pasikaria arba išeina savo noru...
Karoliniškių poliklinikoj iš 400 darbuotojų net 320 išėjo "savo noru", nelaukė kol išvež greitoji. tačiau bėga ir naujieji...
Jei iš tiesų būtų nuostolis, tuomet būtų stabdomi tokie masiniai šėjimai keičiant direktorių
2013-12-11 20:06:25smurto darbe pasekmės
darbuotojui- stresas, nuovargis, miego sutrikima, nerimas, 'aido efektas", depresija, savižudybės
įmonei - darbo našumas, įmonės prestižas, nuostoliai.
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai