2020 m. rugpjūčio 13 d. ketvirtadienis - 19:35
   

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ BALSAS – UŽ TROLEIBUSUS

«
2013 11 25
Lapkričio 20 d. Seimo Europos informacijos biuro salėje įvyko konferencija "Viešasis transportas. Situacija ir perspektyvos. Individualaus ir viešojo transporto santykis".

Pranešimus skaitė judėjimo „Už troleibusus Vilniuje“ iniciatorius ir „siela“ Marius Markevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos atstovas Julius Majauskas, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas, technikos mokslų daktaras doc. Antanas Klibavičius, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto transporto skyriaus vyr. specialistas Kastytis Lubys, Viešojo transporto profesinių sąjungų vadovės Danuta Khlopova ir Alina Ryžinskaja bei Lietuvos profsąjungų lygos pirmininkas Vydas Puskepalis.



Dauguma kalbėjusiųjų pasisakė prieš viešojo transporto sistemos privatizavimą, už troleibusų išsaugojimą, kritikavo kai kuriuos Vilniaus valdžios sprendimus, tačiau Vilniaus miesto administracijos atstovas, pristatęs perspektyvas net iki 2040 m., rodos, argumentų prieš privatizavimą neįvertino. Diskusijoje dalyvavęs savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis bandė atsakyti į profsąjungų atstovų klausimus, tačiau, kodėl vėluoja atlyginimai darbuotojams, taip ir nepaaiškėjo.




Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo narė Rima Baškienė, diskusiją moderavo nepriklausomas publicistas Vitalijus Balkus.





Publikuojame  PN reportažą iš konferencijos.




Pradedama Vilniaus transporto privatizacija?




Pirmasis pranešėjas M. Markevičius savo pranešimą „Lietuvos ir Vilniaus viešasis transportas keleivio akimis. Koks viešasis transportas patrauklus keleiviui?“  pradėjo nuo skaičių, rodančių, kad Lietuvoje nuolat mažėja gyventojų, besinaudojančių viešuoju transportu.  Remiantis Eurostat duomenimis, Lietuva yra pirmoje vietoje ES pagal individualaus transporto priemonių skaičių. Kai ES vidurkis nežymiai mažėjo, Lietuvoje jis buvo išaugęs net 46,6 procentinio punkto 2006-taisiais metais. „Nuosavo transporto naudojimosi lygio didėjimo rezultatai didmiesčiuose – vis didesnis miestų užterštumas, spūstys gatvėse, padidėjęs avaringumas, greitesnis gatvių dangos susidėvėjimas, nuolatiniai automobilininkų reikalavimai tiesti naujas ir platinti esamas gatves ir t.t.“, - kalbėjo pranešėjas. Jis vardijo viešojo transporto populiarumo mažėjimo priežastis, tai: lėtumas, nepatogūs grafikai, per didelė kaina, komforto stoka. M. Markevičius stebėjosi, kad sumažinus PVM kelionėms viešuoju transportu, kai kurie miestai kelionių kainų ne tik nesumažino, bet priešingai – jas padidino.

Tai, kas kitąmet bus pradedama Vilniuje, jis pavadino viešojo transporto privatizacijos pradžia. „Kitais metais (be 19-os privežamųjų) 5 maršrutai, po to dar keli, ir taip per kelis metus visas viešasis transportas gali būti perduotas privačiam vežėjui į rankas. Nepamirškime, – privatus verslas nesitaikstys su tuo, kad savivaldybė nesumokės visų jiems turinčių priklausyti lėšų (ką turi metų metus kentėti savivaldybei priklausanti įmonė), tuo tarpu savivaldybės biudžete liks dar mažiau lėšų sumokėti savo valdomai įmonei, kas ją kasmet stums į vis didesnę prarają. Nesunku prognozuoti, koks likimas numatomas šioje schemoje troleibusų sistemai – vargu ar atsirastų privatus vežėjas, kuris įsipareigotų vežti keleivius savo turimais troleibusais ar garantuoti nulinę taršą gatvės lygmenyje reisų metu“, - sakė svetainės troleibusas.lt įkūrėjas M. Markevičius.




Naikinama savivalda




Apie viešojo sektoriaus privatizavimo pasekmes kalbėjo ir T. Tomilnas savo pranešime „Kas trukdo sukurti greitą, patogų ir "žalesnį" viešą transportą Lietuvoje: interesai, ideologijos, tradicijos“. Pasak jo, viešojo sektoriaus „susitraukimas“ Lietuvoje gana spartus, mūsų šalis tiek mažai perskirsto bendrojo vidaus produkto, kad beveik atsisakoma pačios valstybės. To priežastys: „posttarybinis“ sindromas, kad viskas tada esą buvo „blogai“ (viešojo transporto sistema yra grynai tarybinis produktas); ES politikos neutralumas šiuo klausimu; neįgali savivalda, kurios galios dar labiau menksta mažėjant jų biudžetams prieš euro įvedimą, profsąjungų silpnumas bei diskusijų dėl viešojo transporto nebuvimas.

Pranešėjo teigimu, Lietuvos siekis žūtbūt įrodyti ES, kad yra pajėgi įsivesti eurą, smarkiai kerta per savivaldybių biudžetus. Nors socialdemokratai deklaruoja rūpestį savivalda, tačiau situacija kasmet vis blogėja. Realus savivaldybių biudžetas, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 5 proc. Prieš krizę savivaldybių biudžetai sudarė 15 proc. viso valstybės biudžeto, 2013 m. – jau tik 10 proc., o 2014 m. realus biudžetas (atėmus socialines pašalpas) – dar mažesnis. Taip einama prie savivaldos naikinimo, todėl nereikią skubėti su euro įvedimu, o galvoti apie žmones, - teigė T. Tomilinas.




Troleibusų nenorima, nes jų negalima privatizuoti?




Toliau T.Tomilinas pristatė liberalųjį problemų sprendimo kelią, kuris beveik visada veda į privatizaciją, o ši viešajame miesto transporte nepasiteisina beveik niekada. Pranešėjas ragino reformatorius nedaryti Europos klaidų, nes socialinę paslaugas atliekantis miesto viešasis transportas iš principo neatitinka privataus kapitalo intereso – pelno siekimo. Tuomet kenčia darbuotojai bei paslaugos kokybė. Taip, pvz., miesto viešojo transporto liberalizavimas krachą patyrė Didžiojoje Britanijoje. T. Tomilinas priminė, kad jau bandėme pritaikyti rinkos sistemą šilumos ūkyje ir renovacijoje. Pastaroji nepradėjo veikti tol, kol neįsikišo viešasis sektorius, o privatizuoto šilumos ūkio teikiamos paslaugos – gerokai brangesnės.

Kitas, priešingas liberaliajam, automobilizacijos mažinimo kelias („žaliasis”, alternatyvusis, kairysis, taupusis) yra automobilių mokesčiai, A juostos, kurios jau yra sėkmingai įdiegtos, lengvatos keleiviams, važiavimo ribojimas senamiesčiuose, taip pat – strateginio miesto planavimo prioritetas prieš konkurenciją, ir greitųjų (BRT) autobusų ir troleibusų sistemos tobulinimas.

T. Tomilinas atskleidė priežastis, kodėl kai kam labai nepatinka troleibusai. Tai – tarybinis „kvapas“ ir tai, kad troleibusų sistemos praktiškai neįmanom privatizuoti. Iš 300 pasaulio miestų, kurie turi troleibusus, tik dviejuose jie privatūs. Be to, troleibusus dažnai vairuoja moterys, todėl ir profesinės sąjungos ten būna gerokai aktyvesnės. Jis taip pat gyrė kai kuriuos Vilniaus transporto reformatorių žingsnius (BRT sistemos įdiegimą, A juostų įdiegimą ir parkavimo reguliavimą bei mikroautobusų integravimą) ir peikė iniciatyvą naikinti troleibusų tinklą. „Zuoko dėka netenkame milijardinio turto“, - sakė pranešėjas ir siūlė išlaikyti tai, ką turime, ir mažais žingsneliais plėsti. „Automobilizacija, priešingai nei buvo anksčiau, nebėra prestižas, dabar pasaulyje yra madingas viešasis transportas“, - pabrėžė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vienas lyderių.





Nuo „konkės“ atgal prie „konkės“?




Susisiekimo ministerijos atstovas G. Jakubauskas savo pranešime „Viešojo transporto plėtros politika Europos Sąjungos kontekste ir plėtros galimybės Lietuvos miestuose panaudojant Europos Sąjungos paramą“ daugiausiai dėmesio skyrė ES paramos Lietuvai 2014-2020 m. skyrimo prioritetams. 200 mln. litų bus skirta viešajam transportui, t.y. jo modernizavimui akcentuojant anglies dvideginio mažinimą. Jis pritarė, kad Lietuvoje automobilizacija yra labai didelė – virš 90 proc. kelionių sausumoje atliekama automobiliu, o Vilnius, lyginant su kitomis Europos sostinėmis, turi mažiausiai pėsčiųjų zonų (Berlyne, pvz., per 10 m. automobilių sumažėjo dvigubai). Deja, sprendimai, susiję su viešuoju transportu, esą labai sunkiai priiminėjami, bet pranešėjas teigė tikrai nemanąs, kad kažkas savivaldybėse ar transporto įmonėse norėtų sunaikinti viešąjį transportą. Jis taip pat gyrė Vilniaus savivaldybės žingsnius reformuojant viešojo transporto sistemą, ypač A juostas ir BRT įvedimą.

Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos atstovas J. Majauskas, susirinkusiesiems priminęs nuo ko viskas prasidėjo (1852 m. Rygoje ir 1893 m. Vilniuje atsiradusios „konkės“ – arkliais traukiami tramvajai), pasiūlė įsivaizduoti Vilnių be viešojo transporto. „Politikai daro klaidų, nes dažniausiai viešuoju transportu nesinaudoja, o keleiviam sunku apsiekti politikų ausis“, - sakė pranešėjas.

„Žvilgtelėjus į dabartinę Lietuvos viešojo transporto padėtį, aiškiai matome per menko politinio dėmesio problemą, apgailėtiną finansavimą ir pagrindinės valstybės valdžios viešojo transporto plėtros strategijos nebuvimą“, - kalbėjo J. Majauskas ir klausė, ar tikrai grįžti į "nevaldomo, chaotiško ir besipinigaujančio" viešojo transporto padėtį.





Mokslininkas: viešasis transportas pirmenybę turi turėti sankryžose




Technikos mokslų daktaras doc. A. Klibavičius, 40 m. dirbęs su Lietuvos ir užsienio miestų viešojo transporto sistemomis, pranešime „Vilniaus visuomeninis transportas 2000 – 2020 metais“ paminėjo pagrindinius efektyvaus transporto rodiklius, paanalizavo Vilniaus situaciją.  Jo teigimu, naujos bėginės transporto priemonės įvedimas sostinėje būtų labai reikalingas, tačiau nepaprastai brangus – 1 km. kaina apie 50 mln. litų.

Mokslininkas kritikavo kai kurių A justų nepagalvotą įvedimą, didelę važiavimo kainą ir pabrėžė, kad viešajam transportui prioritetas turi būti sukurtas sankryžoje (atskiri šviesoforai ar galimybė vairuotojams perjungti šviesoforo signalus).


Pasibaigus pirmajai konferencijos daliai kalbėjęs Seimo narys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sakė esąs už troleibusų išsaugojimą. Jis paminėjo, kad kai kurie jo kolegos iš partijos Vilniaus  miesto savivaldybėje itin susižavėję metro idėja ir priminė, kad jis pats sutrukdęs liberalizuoti Lietuvos geležinkelius.
 

Vilnius nenori kontaktinio tinklo?




Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto transporto skyriaus vyriausiasis specialistas K. Lubys, skaitydamas pranešimą „Vilniaus miesto viešasis transportas. Esama situacija ir perspektyvos“, matė gerokai daugiau pozityvių dalykų Vilniaus viešojo transporto sistemos pertvarkoje. Jis sutikos su doc. A. Klibavičiumi, kad turimas transportas yra pajėgus pervežti esamus keleivių srautus, tačiau jis esą „baisiai“ atrodantis.

Vilniaus politikai esą nagrinėjo įvairiausius variantus, kokios transporto rūšys galėtų atsirasti sostinėje ateityje, ir apsistota ties moderniuoju tramvajumi. K. Lubys kelis kartus patikino susirinkusiuosius, kad troleibusai bent jau kurį laiką niekur nedings, jų bus atsisakoma (jeigu atsiras kita transporto rūšis) nuo 2025 iki 2030 m. Pasak jo, savivaldybėje niekas nėra nusiteikęs prieš troleibusus, esą tik laikomasi principo atsisakyti dubliuojančių maršrutų. Tačiau vėliau pranešėjas prasitarė, kad Vilnius norįs modernių transporto priemonių ir nenorįs kontaktinio tinklo. Tiesa, į vėliau diskusijose kilusį kausimą, kuo tramvajaus kontaktinis tinklas pranašesnis už troleibusų, kurį tereiktų atnaujinti, taip ir nebuvo atsakyta.




Profsąjungų priekaištai





Viešojo transporto nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkė D. Khlopova teigė, jog viešajam transportui vadovauja ne specialistai ir dėl esamo neūkiškumo kyla vis daugiau problemų. Ji paminėjo, kad mūsų autobusai ir troleibusai važinėja purvini todėl, kad atsisakyta įmonės valytojų, kurios gerai išmanė savo darbą; uždarius dirbtuves, kuriose buvo gaminamos tam tikros detalės troleibusams, atsirado daugiau gedimų; „iš visų Europos sąvartynų“ surinkti autobusai taip pat neremontuotini, nes nėra detalių ir pan. Profsąjungos pirmininkė priekaištavo politikams, kad nesinaudojama vietinių ekspertų paslaugomis, bet samdomi „ekspertai iš ES“, kurių darbo valanda 90 eurų už valandą. O juk vietiniai pasakytų, kad surinkti troleibusą Lietuvoje (buvo surinkti du) yra trečdaliu pigiau, nei pirkti.  D.Khlopova kritikavo įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ personalo politiką: įtampa tokia, kad „darbuotojai vieni kitų bijo“, nevykdoma kolektyvinė sutartis, vairuotojai dirba dideliais krūviais. Jos teigimu, reikia daugiau atsakomybės priimant sprendimus, įsiklausyti į specialistų nuomonę ir pirmenybę teikti ekologiškam transportui – troleibusui bei tobulinti tai, ką turime.

Naujosios profesinės sąjungos pirmininkė Alina Ryžinskaja savo pranešime „Vilniaus miesto viešojo transporto reforma troleibuso vairuotojo akimis“ paminėjo, kad troleibuso eksploatacija yra mažesnė už visų rūšių autobusų: elektros kaina – 0,87 l/km, dyzelino – 1,68, dujų – 1,32 l/km. Jos teigimu, autobusus vairuoti perkvalifikuoti buvę troleibusų vairuotojai netruko pastebėti, kad troleibusų techninė būklė yra žymiai geresnė. Pranešėja pažymėjo, kad įmonė VVT dar turi finansuoti ir kitos bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ veiklą, kas vien troleibusų parkui kainavę 0,5 mln. litų kas mėnesį. Be to, didžiąją dalį VVT skolos sudaro savivaldybės skola įmonei. A. Ryžinskaja taip pat priminė kelias pastarojo laiko transporto avarijas retoriškai klausdama, ar tai ne „reformos“ pasekmės. Į tai reaguodami įmonės direktorius G. Nakutis ir savivaldybės atstovas K. Lubys teigė, jog tai nesusiję ir esą niekas nėra apsaugotas nuo klaidų.

Lietuvos profsąjungų lygos (LPL) pirmininkas V. Puskepalis pristatė savo vadovaujamos organizacijos poziciją. LPL, pasak jo, nuo pat pradžių pasisakė prieš neapgalvotą transporto reformą. Labiausia profsąjunga akcentuojanti darbo vietų ir darbo užmokesčio klausimus, taip pat būtina atsižvelgti į ekologiją, saugumą, patikimumą, patogumą ir ekonomiškumą.  

Profsąjungininkų pranešimų papiktintas K. Lubys, informavo, kad po reformos susilaukiama daug padėkų, ypač iš pensininkų; teigė, jog privatus verslas jokiu būdu nesiekia pelno, kaip kad buvo bandoma čia pasakyti. Todėl ir ateityje renkantis finansavimo modelį greičiausiai didžiąją dalį investicijų į Vilniaus transporto sistemą įneš privatus investuotojas. Valdininkas tik paminėjo, kad tikrai nebus renkamasi pagal tai, kas „pasiūlys pigiau“. Jo teigimu, per 2014 m. bus padaryti „namų darbai“, o 2015 m. nauji politikai galės pradėti kitą reformos etapą. „Tad tikrai nereiškia, kad jau kitais metais pradėsime plėšti kontaktinį tinklą“, - dar kartą susirinkusiuosius patikino Vilniaus savivaldybės Miesto transporto skyriaus vyr. specialistas K. Lubys.


Konferencijos videoįrašas.





R.Motiejūnaitė-Pekkinen



NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai