2019 m. spalio 16 d. trečiadienis - 17:48
   

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ JUDĖJIME – ISTORINIS ĮVYKIS (PAPILDYTA)

«
2011 10 17

Spalio 17 d. į bendrą susitikimą susirinko beveik visų Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai. Nors buvo prisimintas ir turtas, ir finansavimo šaltiniai, ir kai kurių profesinių sąjungų ne visiems priimtinas darbo stilius, tačiau galiausiai pavyko suformuluoti pagrindinius tikslus.

Idėjos iniciatorės – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) – pirmininkas Artūras Černiauskas pradėdamas susitikimą teigė, jog Vyriausybė visas problemas sprendžia darbuotojų ir labiausiai pažeidžiamų žmonių sąskaita, ji neatsižvelgia į ne vienerius metus keliamus profesinių sąjungų reikalavimus: kelti minimalią mėnesio algą (MMA), numatyti didesnį PVM prabangos prekėms, įvesti progresinę pajamų mokesčių sistemą, taip pat - atstatyti sumažintus biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų dydžius ir pan. Pasak jo, yra pasiūlymas rengti didelį mitingą lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje.

 

Kitas LPSK atstovas Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas teigė, kad „turime dirbti kartu, pamiršti ambicijas, praeitį ir parodyti, kad profsąjungos yra vieningos“. Pasak jo, visos profesinės sąjungos kartu sudėjus vienija tik 10 proc. visų darbuotojų, todėl konkuruoti tarpusavyje tikrai nereikia.

 

Jam pritarė ir Lietuvos darbo federacijos (LDF) pirmininkė Eugenija Šniutienė, nes „valdžia su niekuo nesiskaito“.

 

Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas klausė iniciatorių, ar toks visų profesinių sąjungų pakvietimas prie vienos stalo yra vienkartinis veiksmas prieš tvirtinant valstybės biudžetą. Jis paminėjo, jog pirmiausiai reiktų išspręsti tarp įvairių šakinių organizacijų kilusius konfliktus, numatyti bendravimo etikos klausimus, o vėliau esą gimsią ir nauji projektai, reikalavimai ir pergalės. A.Dambrauskas domėjosi, ar šis ėjimas nėra viešųjų ryšių akcija ir kodėl taip staiga atsiradęs poreikis sutelkti profesines sąjungas.

 

A.Černiauskas priminė, jog poreikis ne naujas, prieš dvejus metus buvęs susitikimas Kaune, dar prieš tai – Seime, tačiau iš to nieko neišėjo, viskas taip ir liko kalbomis. „Jūs pirma pasirašote nacionalinį susitarimą, o paskui einate mumis kalbėti, reikėjo anksčiau tartis“, - į tai replikavo A.Dambrauskas.

 

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LPSK) pirmininkė Jūratė Voloskevičienė priminė, jog visur, net ir tarptautinėje erdvėje sklinda kalbos, kad profesinės sąjungos Lietuvoje nevieningos. „Svarbu dabar rasti bendrą kalbą, o kai rasime, tada gims ir reikalingi sprendimai“, - sakė ji.

 

Jai pritarė ir Ryšių darbuotojų profesinės sąjungos (LPSK) vadovė Alma Smilgienė, ji atkreipė dėmesį, jog „susitikome dėl tolesnio bendradarbiavimo, o svarbiausia - turime rasti sprendimą, kaip padėti mūsų žmonėms, kai Vyriausybė elgiasi taip bjauriai, kaip dar niekad“.

 

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė pasidžiaugė, jog prieš kelerius metus trys „skirtingų pažiūrų“ centrai rado sprendimą ir sukūrė koordinacinį centrą,- į jį dabar esą galima kviesti ir visas kitas profesines sąjungas.

 

LDF generalinė sekretorė Janina Švedienė siūlė liautis skaičiuoti vieni kitų pinigus, pamiršti „kvailą pavydo jausmą“. Anot jos, šiemet baigiasi Vyriausybės finansuotas projektas, kurį vykdo trys profesinių sąjungų centrai ir kuris kėlė labai daug emocijų. „Dabar visi esame lygūs“, - kalbėjo ji.

 

Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardo Šalkauskas šį susitikimą vadino istoriniu įvykiu, teigė, jog jo profsąjunga palaiko protesto akcijos idėją ir prisidės kaip galės.

 

Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Radvila padėkojo už gerą iniciatyvą, pritarė sakiusiems, jog reikia "užversti istoriją"  ir judėtų į priekį susivienijus. „Reikia suburti iniciatyvinę grupę, kurioje būtų atstovaujama visoms profsąjungoms. Ji Vyriausybei išsakytų bendrą profsąjungų nuomonę“, - kalbėjo jis.

 

Jungtinės profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Juozo Rimkaus pritarimas suburti koordinacinę grupę ir jos nepaleisti tol, „kol jūs neišdaužysit viens kitam fizionomijų ir ko nors gera nepadarysit Lietuvos darbuotojų labui“, sukėlė susirinkusiųjų plojimus.

 

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas teigė, jog jam nesvarbu, kokie motyvai dominavo inicijuojant šį susitikimą, - „svarbiausia, kad čia sėdime kartu ir turėsime rasti sprendimą“. Pasak jo, jeigu kalba eina apie bendrą veiklą, turėtų baigtis nacionalinių centrų „monopolis“, visos profesinės sąjungos turėtų būti lygios. NPPSS pirmininkas pabrėžė, jog ateityje neturi būti taip, kaip prieš keletų metų, kai „vieni profsąjungų atstovai pasirašinėja nacionalinį susitarimą, o kiti basi protestuoja“.

 

V.Bakas taip pat pasiūlė profesinėms sąjungoms pačioms, pasitelkus ekspertus, parengti nacionalinio susitarimo projektą. Ta proga jis pakvietė į spalio 22 d. Mokslų akademijoje vyksiančią konferenciją, kur su įvairių ekspertų pagalba ir bus svarstoma, kas, su kuo ir dėl ko valstybėje turėtų pasirašyti nacionalinį susitarimą.

 

Idėjai dėl nacionalinio susitarimo projekto parengimo pritarė ir „Solidarumo“ generalinė sekretorė Kristina Krupavičienė. Ji pabrėžė, jog Vyriausybė pradeda reaguoti į profsąjungų reikalavimus tik pajutusios žmonių jėgą, kaip buvo 2009 metų sausio 16 d. mitinge prie Seimo.

 

Profesinių sąjungų vienijimosi ir bendrą protesto akcijos idėją pasveikino ir profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis.

 

LPSK pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius teigė, jog būtina susitarti dėl vieningo koordinacinio centro, į jį reikią deleguoti savo atstovus ir kuo greičiau pradėti dirbti bei visuomenei ir valdžiai paskelbti šią žinią. Koordinacinis centras formuotų bendrą profesinių sąjungų poziciją visais, taip pat ir trišalėje taryboje svarstomais, klausimais.

 

A.Jašinskienė informavo, jog lapkričio 12 d., jos žiniomis, bus steigiamas dar vienas profesinių sąjungų centras, o tai reiškia, jog ir toliau vyksta skaldymosi procesai. Ji ragino profsąjungas turėti ambicingesnių tikslų ir darbais įrodyti vienybės troškimą.

 

LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė padėkojo tiems, kurie atsiliepė į kvietimą susitikti. Jos teigimu, profesinėms sąjungoms nebūtina vienoms kitas mėgti, tačiau profsąjungų lyderiai turi jausti atsakomybę už profesinių sąjungų judėjimą.

 

J.Matuizienė informavo, jog Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Aleksas Bružas negalėjo dalyvauti susitikime, tačiau vienijimosi bendram darbui idėją palaikąs.

 

Devynios darbuotojams atstovaujančios organizacijos delegavo ar dar deleguos po vieną atstovą į koordinacinę grupę, kuri artimiausiu metu parengs profsąjungų bendradarbiavimo gaires, galimybes ir formas. Taip pat bus suformuluoti reikalavimai Vyriausybei ir numatyta protesto akcijos data tam atvejui, jei į reikalavimus nebūtų atsižvelgta.

 

Koordinacinę grupę sudaro: Edvardas Šalkauskas (Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga), Algirdas Radvila (Medicinos darbuotojų profesinė sąjunga), Arvydas Dambrauskas (Jungtinė profesinė sąjunga), NPPSS, Kristina Krupavičienė („Solidarumas“), Janina Švedienė (LDF), Kęstutis Juknis („Sandrauga“), Janina Matuizienė (LPSK), Aleksas Bružas (LŠDPS).

 

K.Šalavėjaus nuotr.

 

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

NAUJAUSI KOMENTARAI
2011-11-30 18:03:51PRAKTIKAS
Nuostabu....nuostabu.
Apie kokia vienybę pragydo centrai ir kaip ją mano padaryti. Gal pirmiau tegul pasako, ar buvo apie tai kalbėta apačiose. Jeigu ne, tai tegul ir įvardija, kad vienijasi "centrų" trupiniai, o ne profesinės sąjungos. Kaip teigia kai kurie komentatoriai, kad tai priekabiavimas(žinomas demagoginis triukas, kai reikia atsakyti į pagrįstą kritiką), bet padėtis yra bloga ir todėl reikia pradėti rimtai kalbėtis kaip ją taisyti.
Manau, kad pirmiausia reikia baigti mosuoti nuvalkiotu lozungu apie profsąjungų vienybę. reikėtų pradėti galvoti kaip organizuoti jų darbą ir sudaryti sąlygas vieningumui ir organizuotumui. Dauguma vienijimąsi supranta kaip visų suvarymą po vienu stogu ir po to diktuoti savo sąlygas. Deja, tai turėjome sovietmečiu. Dabar reikėtų kalbėti kas bus daroma, kad profsąjungos būtų organizuotesnės.
Tam siūlyčiau:
1. Centrai(nors taip vadinti jų visai nesinori, o ir jie patys labai jau nenoriai taip save vadina) turėtų persitvarkyti ir paruošti naujus savo veiklos įstatus, kuriuose orientuotųsi į organizacijų(įstojusių į centrą) atstovavimą, pagalbos teikimą ir jų teisių gynimą.
2. Savo veiklą vykdyti pagal narių priimtus sprendimus, o ne sedėti ir nario mokestį "pravalgyti". dvidešimt metų plepama, o vežimas vis vietoje. Labai patogu prieš valdžią mosuoti narių gausa, bet realiai jų nesant, tai atrodo mažių mažiausiai juokingai.
3. Turėtų būti organizuojami plataus rato susitikimai su profsąjungomis vietose, o tik po to aiškinama apie istorinius įvykius. p šalikauskas žinomas paukštis ir jau vien jo dalyvavimas šiame "istoriniame" įvykyje verčia labai ir labai abejoti teigiamais rezultatais.
Kol bus tik kalbos vargu ar jos padės profsąjungų stiprėjimui, o prie darbų mūsų "profsąjungų bosai" matyt nelabai linkę.
2011-11-03 19:05:15medikė (nijolyte13@one.lt)
Manau, kad negalima pasitikėti LPS ,,Solidarumas" ir Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos lyderiais, nes jie aktyviai gina Medicinos įstaigų vadovų interesus. Kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir atsirado globalioje erdvėje LPS ,,Solidarumas" (iki 2002 m.Lietuvos Darbininkų Sąjunga) įvairiai manipuliavo, kol pasiekė, kad iš savivaldybės tarybos narių būtų pašalinta medikė, LPS ,,Solidarumas" ilgametė koordinacinės tarybos narė, aktyviai dirbanti Savivaldybės socialinių reikalų ir kontrolės komitete, o į jos vietą patektų kitas ,,Solidarumo" profsąjungietis V.Vižinis.
2011-10-31 21:57:24Stebuklui
Pastaba teisinga - trūksta Osipavičiūtės. Tik tiek, kad jai reikia ruoštis į Seimą, Jurgelevičius nusiplovė gėdą, kad buvo Bružo dešinioji ranka, dabar jau perėmė visas vadžias, tai mergaitei nėra čia kas veikt.
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai