Naujienos
NENUMALDOMAS VADYBININKŲ GODUMAS IR SOCIALINĖ ATSKIRTIS
Berlyno Humboldto universiteto profesorius Volfgangas Šolis (Wolfgang Scholl) išsakė nuomonę, kad socialinė atskirtis Vokietijoje vis didesnė, ir labiausiai prie to prisideda vadybininkų godumas. "Vadybininkų galvas susuko milijonai", "topvadybininkai" proteguoja vieni kitus stiprindami savąjąją "galios teisę", - įsitikinęs valdžios psichologijos specialistas. Jei 1996 metais stambiųjų Vokietijos kompanijų vedančiųjų vadybininkų atlyginimai buvo 14 kartų didesni už vidutinį paprasto tarnautojo atlyginimą, tai 2006 metais šis santykis išaugo iki 44 kartų. Tuo tarpu žiniasklaida rėkė, esą vokiečių atlyginimai apskritai per aukšti, na, o profsąjungos - atsižvelgdamos į "kritinę ekonomikos situaciją" - net liovėsi reikalauti didesnių atlyginimų paprastiems darbuotojams.
Vis didesni atlyginimai bei honorarai, pasak profesoriaus, smarkiai pakeitė "Vokietijos šefų"
psichologiją - toli gražu ne į ankstesniais laikais vokiečiams būdingo kuklumo pusę. "Kaip apskritai
galima tokiu sunkiu metu vis labiau kelti sau atlyginimus? - piktinasi prof. V.Šolis.- Seniai žinoma, kad stebėtojų tarybose, kurios priima sprendimus dėl atlyginimų, klesti protekcijos, "švogerystė": įvairiose firmose vieni ir tie patys žmonės užima vyraujančias pozicijas ir kelia vieni kitiems honorarus".
Žinoma, pripažįsta profesorius, protekcionizmo visada buvo ir bus. Tačiau anksčiau jis neišprovokuodavo tokio pašėlusio atlyginimų kėlimosi. Kodėl tai Vokietijoje vyksta dabar?
Mada veržtis į milijonierius, prof.V.Šolio manymu, atsiradusi dėl dviejų priežasčių. Pirmoji - tai JAV įtaka, juk iš ten dabar atkeliauja visos biznio idėjos, nes milijoniniai vadybininkų honorarai Amerikoje įprasti, kai tuo tarpu pokarinėje Vokietijoje jie - naujovė.
Antrąja gobšumo tendencijų atsiradimo priežastimi mokslininkas laiko Rytų bloko griūtį. "Taip, lygybės ir teisingumo šūkiai komunistinėse visuomenėse daugeliu atžvilgių buvo tik priedanga. Ir vis dėlto tai, kad egzistavo visuomenė, sukurta kitų principų pagrindu, stabdė verslo ryklių apetitus".
Viršūnėlių išsimokami atlyginimai kompanijų biudžetams atsiliepia, tiesą sakant, nežymiai. Tačiau reikalas tas, kad atlyginimus atitinkamai reikia pakelti ir "apatiniuose" vadybininkų lygmenyse, o konkurentingumą firmos irgi privalo išlaikyti. Tada tenka taupyti eiliniams darbuotojams mokamų atlyginimų sąskaita, terminuotų sutarčių metodais ir pan. Žodžiu, pastebi profesorius. "Viršūnės turtėja žemiausiojo sluoksnio sąskaita."
Tačiau prof.V.Šolis nemano, kad šios tendencijos įrodo Karlo Markso, dėl visko kaltinusio kapitalizmą, teisumą. "Kaltas ne kapitalizmas. Pažvelkite į Skandinavijos šalis - ten tokios atskirties nėra," - sako mokslininkas.
(Pagal Deutsche Welle - JS)