Neseniai Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija pareiškė, jog sieks derybų su Vyriausybe dėl mokytojų pensinio amžiaus trumpinimo. Tuo tarpu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) teigia, jog stažinių mokytojų pensijų reikalauja jau ne vienerius metus.

LŠDPS pirmininko pavaduotojas, Žemaitijos regioninio susivienijimo vadovas Eugenijus Jesinas sako, jog prieš šešerius metus apie tai pirmieji prabilo žemaičiai.

Tuo metu rengtose konferencijose buvo priimamos rezoliucijos, kuriose vienu iš reikalavimų keltas ir mokytojų stažinės pensijos klausimas. 2006 m. gegužės 18 d. Žemaitijos regiono forumo rezoliucijoje buvo štai tokia nuostata: „Mažinti pedagogų, pensinio amžiaus ribą iki 55 m. ir didinti jų pensijų išmokas, kurios sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. jų atlyginimo vidurkio“.

Anot E.Jesino, analogiška nuostata buvo perkelta į V LŠDPS suvažiavimo 2007 m. rezoliuciją dėl pedagogų statuso. Vėliau tuo klausimu prasidėjo konsultacijos Seime su politinėmis partijomis. „Mūsų rezoliucijų pagrindu konservatoriai, būdami opozicijoje, šią nuostatą buvo pradėję siūlyti Seime. Deja, tapę pozicija jie šią nuostatą pamiršo. Dabar apie tai prabilo kitos partijos – Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, socialdemokratai“, - primena E.Jesinas. Beje, Vyriausybės nutarimu jau yra pripažinta, kad mokytojai dirba padidinto streso sąlygomis, todėl ir darbo savaitė jiems sutrumpinta iki 36 val.

Profsąjungininko teigimu, dabar labai ryškėja dar vienas veiksnys – pavojus sveikatai ir net gyvybei darbe: „Mokinių agresija nuolat auga ir ne tik jų tarpusavio santykiuose, bet ji nukreipiama ir prieš mokytojus. Kad viešai daug apie tai nekalbama, nereiškia, jog reiškinys ne visuotinis. Mokyklos agresijos atvejus uoliai slepia, nes nenori prarasti mokinių, t.y. mokinio krepšelio lėšų. Mokytojai, kurie nukenčia, taip pat nenori afišuotis bijodami prarasti savo statusą“. 

Norint kažkaip suvaldyti situaciją dėl neprognozuojamo paauglių elgesio, anot Žemaitijos susivienijimo vadovo, reikėtų keisti Švietimo įstatymą: „Jame turi būti numatyta mokinių atsakomybė už savo poelgius, taip pat jie turėtų turėti daugiau pareigų, ne vien tik teises. Be to, reikia įteisinti ir tėvų atsakomybę už vaikus. E.Jesino teigimu, jau ne kartą jis siūlęs taikyti baudas tėvams ir mokinių šalinimą iš mokyklų. „Bausmės už neleistiną elgesį yra numatytos vaikams daugelyje šalių. Štai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vaikai, kurie nuolat pažeidinėja elgesio taisykles ir tėvai nesugeba jiems padaryti įtakos, šalinami iš mokyklos be teisės mokytis kitoje. Taip jam uždaromas kelias siekti aukštojo išsilavinimo“, - kitų šalių patirtimi dalijasi LŠDPS pirmininko pavaduotojas.

Beje, jis prognozuoja, jog gali būti, kad po kiek laiko išgirsime apie šaudymus mokyklose ne tik Amerikoje, Suomijoje, Vokietijoje, bet ir Lietuvoje: „Narkotikai beveik visuotinai yra vartojami mokyklose, kas, deja, irgi yra slepiama. Maža to, vaikai į mokyklą ateina ginkluoti: nešiojasi peilius, specialias grandines. Kol kas mokytojams fiziniu susidorojimu negrasinama, tačiau jau naudojamas psichologinis teroras. Jeigu mokytojas griežtesnis – tai randa apibraižytą automobilį arba pradurtas padangas. Mokytojai gąsdinami esą yra žinoma, kur mokosi ar kokį darželį lanko jo vaikas...“.

E.Jesinas kritikuoja dabar ministerijos vykdomą projektą, kai bet kuris jaunas žmogus, kad ir po kolegijos baigimo, gali pabūti mokytoju. „Ateina jaunas žmogus metams padirbėti į mokyklą, bet kodėl jis nepasilieka? Savo mokykloje matau, kokia yra jaunų mokytojų kaita. Bet jie nelieka, nes pamato, kokia mokyklose situacija, o ir patys neseniai baigę mokyklą, todėl gerai žino, kokie ten santykiai, kaip yra elgiamasi tarpusavyje ir su mokytojais“, - sako E.Jesinas.

Pagal LŠDPS inf.