Naujienos
MINISTERIJA PAMYNĖ NACIONALINIO SUSITARIMO NUOSTATAS?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdyba nepritaria Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos esminės struktūrinės reformos koncepcijai, kuri vasario 23 d. pristatyta Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.
LPSK mano, jog sprendimai, susiję su pensijos amžiaus vėlinimu šiuo metu, – nepagrįsti, nes dar labiau skatintų migraciją, didintų nedarbą ir darbdavių kaštus sunkmečio laikotarpiu. „Vertinant realią šių dienų situaciją, pensijos amžiaus vėlinimas sunkmečiu – pragaištingas būsimiems pensininkams ir bedarbiams. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija laikosi griežtos pozicijos ir kategoriškai prieštarauja siūlymui vėlinti pensijos amžių šiuo metu, nes didėjantis nedarbo lygis šalyje blogins ekonominę padėtį ir skatins socialinius neramumus“, - teigiame LPSK pranešime spaudai.
Reikalaujama socialinio draudimo fondo problemas pradėti spręsti ne pensijos amžiaus vėlinimu, o mokesčių iš šešėlinės ekonomikos surinkimu, darbo apmokėjimo kiekvienoje darbo vietoje skaidrumu, atleidimo iš darbo pagrindų kontrolės sustiprinimu.
Nepritariama ir privačių pensijų fondų funkcijų išplėtimui. LPSK mano, jog reformos koncepcija turi būti skirta tik „Sodros“ problemoms spręsti.
Pranešime primenama, socialinės apsaugos ir darbo ministras pažadėjo neužmiršti „demografinės padėties modeliavimo, gyventojų užimtumo, migracijos ir, kad viskas bus daroma derinant, o ne jėga, kad reformos tikslas – finansinis tvarumas ir subalansuota sistema“.
Deja, pasak LPSK, šis teiginys paneigtas formuojant Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos esminės struktūrinės reformos koncepcijos rengimo grupę. Prieštaraujant Nacionalinio susitarimo nuostatoms, į grupės sudėtį neįtrauktas nė vienas darbuotojų, darbdavių, mokslo atstovas, pakviesti tik tiesiogiai suinteresuoti privačių pensijų draudimo fondų atstovai.
LPSK viliasi, jog sudarant galutinį koncepcijos variantą, nebebus ignoruojami socialinio dialogo principai, o „Seimas suvoks valstybės funkciją tikslingai naudoti valstybės finansus ir pertvarkos žingsniai bus įvertinti toliaregiškiau nei kiti Seimo rinkimai“.
LP primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytoje darbo grupėje pirmajame reformos etape numatytos septynios priemonės, dėl jų dar vyks diskusijos:
1. Pensinio amžiaus ilginimas iki 65 m. po pusę metų per metus vyrams ir moterims jį suvienodinant. Moterys minėtą amžių pasiektų per 10, vyrai – per 5 metus.
2. Bus nutrauktas pirmojo ir antrojo laipsnio pensijų skyrimas; mokamos bus tik tos, kurios jau paskirtos iki 2009 m. Anot viceministrės, jau pernai šio tipo pensijų nebuvo skirta. Taip pat siūloma, kad asmenys, kurie įgyja teisę gauti kelias pensijas, turėtų pasirinkti vieną; būtų peržiūrimos sportininkų ir artistų rentų skyrimo sąlygos.
3. Neįgaliesiems skirti ne pinigines kompensacijas, bet teikti tikslines, pagal jų poreikius reikalingas socialines paslaugas. Jas finansuos savivaldybės, kurios gautų tam skirtų dotacijų. Pvz., savivaldybė samdytų žmogų, kuris slaugytų neįgalųjį (tai galėtų būti ir jo sutuoktinis). Specialiuosius poreikius nustatinėtų tik viena įstaiga – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, kuri taptų pavaldi „Sodrai“.
Visi pakeitimai būtų taikomi tik naujai skiriamoms išmokoms.
4. Peržiūrėti ir nuo 2012 metų pakeisti motinystės pašalpų skyrimo sąlygas. Siūloma leisti tėvams pasirinkti mokėjimo trukmę (vieneri ar dveji metai) išsaugant bendrą išmokos sumą. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį skaičiuojamos išmokos, būtų imamas už paskutinius 24 mėnesius arba susietas su 12 mėnesių uždarbiu iki nėštumo.
5. Siūlymas (beje,sukėlęs audringą darbdavių atstovų reakciją): už pirmas 7 ligos dienas ligos pašalpą moka darbdavys.
6. Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų paslaugą perduoti privačioms draudimo bendrovėms. A.Morkūnienės teigimu, tai veiktų panašiai, kaip transporto priemonių vairuotojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas.
7. „Sodros“ įmokų surinkimas galutinai perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenų apie apdraustuosius administravimą paliekant „Sodrai“. Darbo birža ir „Sodra“ tampa biudžetinėmis įstaigomis – asignavimų valdytojomis. Be to, viso fondo auditą atliktų Valstybės kontrolė. Dabar tą atlieka privačios ir gana brangios įstaigos.
Antrajame reformos etape vyks diskusijos dėl naujos pensijų formulės taikymo, nacionalinės pensijos sukūrimo, valstybinių pensijų, susijusių su profesine veikla (pareigūnų, teisėjų), sistemos pertvarkymo, „Sodros“ ir valstybės biudžetų sujungimo.
Pagal LPSK ir „Lietuvos profsąjungų“ inf.