2019 m. spalio 16 d. trečiadienis - 17:53
   

VIEŠĄJĄ ĮSTAIGĄ ADMINISTRUOS J.MATUIZIENĖ

«
2009 09 10

Rugsėjo 8 d. Vilniuje, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos būstinėje, įvyko "Lietuvos profsąjungų" laikraštį leidžiančios VšĮ Profesinių sąjungų leidykla savininkų dalininkų susirinkimas, kurį vedė VšĮ valdybos pirmininkė LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė. Susirinkimas patenkino VšĮ administratoriaus ir "Lietuvos profsąjungų" vyriausiojo redaktoriaus Juozo Stepono Stepšio prašymą atleisti iš einamųjų pareigų.

Atsistatydino ir "Lietuvos profsąjungų" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Ramunė Motiejūnaitė Pekkinen.

Į klausimą, kodėl atsistatydina, J.S. Stepšys atsakė, kad tai darąs dėl asmeninių motyvų, dėl kritinės situacijos finansuojant laikraščio leidimą, taip pat paskatintas LPSK vadovo A.Černiausko kalbos rugpjūčio 27 d. LPSK valdybos posėdyje, kurią jis įvertino kaip "pamazgų kibirą" ant redaktorių galvos.

Svarstyti tolesnio laikraščio leidimo bei VšĮ veiklos finansavimo reikalai, sudaryta dalininkų savininkų grupė, kuri perims reikalus iš buvusios VšĮ administracijos. Grupės sudėtyje: Birutė Daškevičienė ("Achema"), Janušas Lebedevas (Radioelektronikų ps federacija), Artūras Navaitis (Kelininkų ps federacija).

 

"Lietuvos profsąjungų" redaktoriaus J.S.Stepšio pareiškimas atsistatydinant:

 

Gal derėtų pasiaiškinti dėl per dvylika laikraščio redagavimo metų padarytų klaidų, tačiau  tai sudarytų ilgą tekstą (o vieta čia ribota). Be to, yra keletas momentų, apie kuriuos nutylėjęs ČIA IR ŠIANDIEN, paskui savęs negerbčiau.

Apie ketinimą palikti redaktoriaus stalą senokai kalbėjau. O štai - krizė, laikraštis bankrutuoja – tad VšĮ administratoriui -redaktoriui patogi proga garbingai pasišalinti.

Įvyko kitaip, LPSK rado greitesnį atsikratymo "nelojaliu" redaktoriumi būdą. 

Taigi, UŽUOT ŽMONIŠKAI PAAIŠKINUS: “NEGALIME FINASUOTI, NESUGEBI DIRBTI, MATYT, JAU PAVARGAI,- IŠEIK" – pamazgų kibiras ant galvos. Tai efektyvi priemonė išvaryti nepageidaujamą darbuotoją.

Turiu galvoje LPSK pirmininko A.Černiausko baigiamąjį žodį rugpjūčio 27 d., kuriame, kaip žinote, buvo paskelbtas ultimatumas: “laikraštis turi šokti pagal LPSK dūdelę”.  “Bendru sutarimu“ (net nebalsuojant) tokiom išvadom, atrodo,  pritarė LPSK valdybos nariai.

Jei būtų pasakyta tik tiek, gal dar būtų suprantama: populiarus profsąjungų lyderis nori turėti nepaklusnų laikraštį „prie savęs“. Tačiau tokį "demokratišką" žingsnį reikėjo kaip nors motyvuoti..

Bet verčiau dar kartą perskaitykime A.Černiausko kalbos diktofono įrašo stenogramą. 

 

Apie tą laikraštį mes šnekam jau antrus metus, kiek aš atsimenu.

Nu, pradžioj jisai dar taip pasisiūbavimais, praeitais metais skyrėm 50 tūkst. tam laikraščiui, gavo jisai iš konfederacijos, bet man visą laiką...

Vėl šnekėsiu tą patį, ką šnekėjau prieš du metus, lygiai tą patį. Jeigu laikraštis neatspindi konfederacijos veiklos ir jis daugiau rašo apie kitas organizacijas, kurios išėjusios iš konfederacijos, kurios nėra konfederacijos narės ir žiūri... turi savo poziciją dėl konfederacijos veiklos, kuri nederinta ir, atvirai pasakius, kartais būna ne visai korektiška. Ir apie mūsų šakas tą patį..

Tai ar turi konfederacija leist jūsų visus pinigus ir finansuot tokį laikraštį?

Ir tą patį dalyvaudamas valdybos posėdyje, aš lygiai tą patį paskiau ir redaktoriui, atvirai, ir Bružas tenai buvo.

Aš sakiau, kad mes, jeigu laikraštis yra mūsų, nu, pripažinkit, jeigu laikraštis yra mūsų , tai pagal mūsų dūdelę jisai turi ir šokti. Jeigu yra užsakomasis puslapis, kažkas tai užsisakė ir sako savo poziciją, taip, tai yra įmanoma, bet negali būti neaprašytos mūsų šakos, jų darbas, teigiamai pasiekimai, visas...

Ir netgi švietimiečių, sakykim, vieni daug ką padaro, kiti – nieko nepadaro, tai iš nieko padarytas daug kas, nes tas daug užsiprenumeravo. Ir tie, kas padarė – nieko.

Apie maistininkus tik paskutinių pasirodė pora puslapių.

Nu, kodėl taip yra? Dabar gaunasi taip: mes nepriklausomi, bet mes rašome apie tuos, kurie daugiau prenumeravo. Nu, tai koks čia nepriklausomumas? Kas pinigus mokėjo, apie tą rašo.

O faktiškai tą rėmimą, pusė beveik tų lėšų, tų tūkstančių praeitais metais išleido iš jūsų visų bendrų pinigų ir turėtų būt lygiai, deja, mes bendros kalbos neradom ir šitas viskas buvo numarinta ir turinys liko, kaip buvęs.

Sakėm – padarom turinį tokį, koks mus tenkintų, pradės užsakinėt, bet rezultatas gaunasi taip, kaip yra.

Dabar priėjom prie to, prie ko yra... Ir vien tiktai tas, kad realiai tas laikraštis naudoja mūsų patalpas ir mes neišrašinėjam jokių sąskaitų, tenai visa, tai irgi buvo kaip konfederacijos rėmimas. Jie turi du kabinetus, už kuriuos gauna pinigus, konfederacija tik paskutiniu metu pradėjo išrašinėti sąskaitas, nes yra pasirašytas iki 25 metų panaudos sutartis 5 litai už kvadratą. Centras sugebėjo pasirašyt tokią sutartį, kur mes įsprausti į tas lėšas...

Aišku, yra... galim įjungt mechanizmus nutraukinėt tas sutartis, kadangi pasikeitė išlaikymo kaštai kabinetų ir galim didint tą visa, grynai ne panaudos sutartį, o būtent dėl išlaikymo kaštų.

Bet mes nieko nesiimam, mes laukiam, kol tas pasikeis. Deja, niekas nesikeičia ir jeigu taip, kai niekas nesikeitė, tai, kai sakiau prieš du metus, kad prieis vieną kartą jisai ribą, nu, reiškiasi jisai gavo, priėjo tas, kas yra.

Dabar reikia visiems priimt sprendimą, kaip tą laikraštį ištraukt.

Aš, pavyzdžiui, pilnai pritariu, kad tas laikraštis reikalingas, jisai turi..., reikia jį išlaikyt, bet, nu, susėdam ir sutariam, koks jisai turi būt ir koks jisai turtų būt, kas mes visi norėtume skaityt.

Ir aš atsimenu, ne taip seniai, pavyzdžiui, 2002-3 metais tikrai buvo laikraštis, kurį skaitė visi. Tai buvo įdomus laikraštis, mes siųsdavom kiekvienai organizacijai tą laikraštį, 200 egzempliorių prenumeruodavom ir kiekviena organizacija gaudavo nemokamai.

Nu, atleiskit, paskutinius numerius, aš jo nelabai skaitau ir tai ne elektroninė, ne tai, kas elektroninė, kad yra elektroninė versija, bet yra tas, kad kai kuriais atvejais [...] rašo ne taip korektiškai ir rašo ne apie mus, daugiau apie kitas organizacijas.

 

Mums, dviem redakcijos darbuotojams, ši kalba nuskambėjo toli gražu ne kaip kritika, kurią derėtų priimti ir susimąstyti. Sutikite: tai iš tiesų buvo TRIUŠKINIMAS, kaip mano kolegė pasakė: per visą mūsų pastarųjų metų darbą buvo pervažiuota š... dinais ratais. 

Graudu, kad nė vienas posėdyje dalyvavęs LPSK valdybos narys, nė vienas ten dalyvavęs laikraščio redakcinės tarybos narys (dalyvavo mažiausiai keturi iš 7) nepasakė nė vieno užtariamojo žodžio. Tokie jau esame lietuviai, - nepraleidžiame progos apdairiai patylėti.

Konkrečių faktų, nuorodų į ydingas publikacijas p. pirmininkas nepateikė. Užuominos apie "dirbančias" ir "nedirbančias" profsąjungas, apie kurias rašoma ar nepelnytai nerašoma, neatitinka realių.

Nurodyti konkrečias redakcijos klaidas - kaip tik redakcijos tarybos (ji dabar tokia: J.Matuizienė, A.Bružas, A.Rauka, J.Neverauskas, R.Dapšytė, V.Kubilius (KTU) ir B.Daškevičienė (Achema)) prerogatyva.

Kam reikalinga redakcinė taryba, jei ne skaityti ir analizuoti kiekvieną laikraščio numerį, o šiuo atveju - pateikti faktus, kurie įrodytų, kad p.Černiausko kaltinamieji apibendrinimai iš tiesų pagrįsti?

Ką čia kalbėti apie laikraščio turinio analizę, faktus, jei ne tik pats LPSK pirmininkas prisipažino, kad laikraščio neskaito (LPSK šiemet jo neužsako), bet ir kai kurie redakcinės tarybos nariai prisipažįsta, kad kai kuriuos puslapius apskritai ignoruoja.

Tad apie ką iki šiol rašė LP, jei ne apie LPSK sudarančias šakas, išskyrus mažą skyrelį (net ne visą puslapį), skirtą vienai didžiausių laikraščio rėmėjų LŠDPS?

Dėl kaltinimų, kad laikraštis rašo apie svetimuosius. O kodėl negalima rašyti apie visų šalies profsąjungų teigiamą patirtį? Ar ji žalinga skaitytojams – LPSK profsąjungų žmonėms?

O ką reiškia kabinėjimasis prie publikacijų, kurių autorė – Maistininkų lyderė? Jeigu jos charakteris kam nors nepatinka (beje, nuo jos yra nukentėjusi ir redakcija), tai dar nereiškia, kad ji negali parašyti straipsnio, verto įdėti į pirmąjį puslapį.

Na, būkime biedni, bet teisingi, kaip mėgdavo sakyti profsąjungininkių numylėtinis A.Sysas. Iš tiesų, iki tol, kol taip radikaliai pasikeitė A.Černiausko požiūris į laikraščio turinį, jis ir Janina Matuizienė daug pastangų dėjo laikraščiui pagelbėti.

A.Černiauskas bandė tarpininkauti, kad laikraštis taptų trijų vadinamųjų nacionalinių centrų leidiniu.Deja, nesėkmingai.

2007 m. antrajam LP kūrybinio darbuotojo etatui išlaikyti LPSK suorganizavo specialų projektą, nukreipinėjo laikraščiui projekto Equal lėšų.

2008 m. pabaigoje – vėl gi dėl antrojo etato išlaikymo - LPSK užsakė 1000 egz. 

Pastaruoju metu naujų laikraščio leidimo dalyvių-rėmėjų  ieškojo ir Aleksas Bružas, net buvo gauti V.Puskepalio – LDF vadovo, Ikiteismininkų lyderio V.Bako atitinkami pažadai. A.Bružui tarpininkaujant buvo parengtas SADM konkurso projektas, - tačiau konkurse pralaimėta dėl per mažo Lp tiražo.

Ieškojo laikraščiui pinigų ir "Achema", tačiau ir čia atsitrenkta į krizės sieną.

Na, o kiti VšĮ valdybos nariai? Jie vis dėjo viltis į posėdžius, kurių "laikraščiui gelbėti" buvo surengta keletas... Kaip ir LPSK įprasta, posėdžiai - "susibėgimai" baigdavosi tik pažadais, išmintingomis  kalbomis ar, atsiprašau, nekompetentingomis pastabomis. Ir... eiline redaktorių nemiga. Žodžiu, lėšų laikraščiui neprisisdėdavo.

Tuo tarpu LP vis sunkiau ir sunkiau buvo išsilaikyti.

Po to, kai buvo suskaldyta didžiausia ir įtakingiausia šalies  profsąjunga – LŠDPS, teko atlaikyti puolimus tai iš vieno, tai iš kito fronto, nors  stengtasi  apie visus rašyti (žinoma, neprarandant žurnalistinio orumo). Tačiau Jurgelevičiaus- Osipavičiūtės komanda, tapusi LPSK nariais - favoritais, toliau "sukinėjo rankas" redaktoriams reikalaudami  propaguoti tik jų tiesą, nevengė asmeniškai įžeidinėti, įžūliais el.laiškais ar komentarais šantažuoti.

Buvo išplėtota Jurgelvičiaus-Osipavičiūtės agitacijos kampanija: neprenumeruokite laikraščio.  Bandyta "jėga paimti" laikraščio valdymą (nebūnant VšĮ savininkais - per LPSK valdybos protekciją tapti LP redakcinės tarybos nariais ir pan.). 

O Vidaus reikalų sistemos profsąjungų iki šiol nesibaigiantis skaldymasis, pjautynės? Be abejo, tai taip pat atsiliepė laikraščio likimui.

Susidarytų ilga virtinė Ieškojimų, bandymų, nuoskaudų, nord laikraštis tik veidrodis, kurį kreivasnukiai paprastai kaltina ir, jei turi galimybių, pyktį išliedami sudaužo. 

 Neseniai paskelbėme informaciją, kad per pastaruosius pusantro mėnesio šalies profsąjungų reitingas krito dešimčia punktų. Už panašią informaciją (tokių nereikia skelbti, moko viešieji ryšininkai) esame gavę pastabą iš LPSK "centro"... Būta ir kvailų pastabų - dėl ne taip suformuluotos antraštės, dėl to, kad interneto komentaruose (LP internete jie yra laisvi) pasitaiko nepagarbių užuominų vadų adresu.

Savo kalboje ponas Černiauskas pasišaipė iš laikraščio siekimo būti laisviems.

Taip, "Lietuvos profsąjungos", jų redaktoriai, iki šiol turėjo nemaža LAISVĖS propaguoti kairiąsias vertybes ir profsąjungų judėjimo vertybes. Už tai dėkojame buvusiems profsąjungų vadovams Algirdui Kvedaravičiui, Juozui Olekui, įtakingiausios  LPSC narės vadovui A.Bružui.  

Geriausiais žodžiais minėsiu “Achemos“ lyderį Algimantą Gaižauską, visais mūsų darbo etapais riteriškai gynusiam laikraštį ir jo žurnalistinę laisvę.

Tos laisvės, savarankiškumo siekis, nerangumas dėl kurio negalėjume įsilietį  J.Jasinskio gatvės (LPSK būstinės) “dvariškių” eiles, vengimas žemintis prašinėjant pažadėtų ir vis dėlto nepervestų lėšų, per retas mūsų kreipimasis į redakcinės tarybos narius ar poną A. Černiauską patarimų – ko gero, viena iš susiformavusio antipatijos “furunkulo“ priežasčių.

Drįstu teigti, kad kalta ne tik dviejų žmonių komanda, nesugebėjusi į vykdyti p. A.Černiausko nurodymo - sukurti pataruklaus turinio laikraštį, užsitikrinti prenumeratorių gausą.

Lemiamą įtaką tokiam laikraščio likimui, prenumeratos sumažėjimui turėjo ir objektyvios priežastys - tebisitęsianti krizė šalies profesinėse sąjungose, nuolatinis profsąjungos narių mažėjimas ir ypač ne tik kad nesiliaujanti, bet ir aštrėjanti priešprieša tarp profsąjungų, jų tolesnis skaldymasis.

Nepaisant sunkumų, nuoskaudų, nusivylimo, patirto abejingumo, nesigailiu, kad 1997 m. sausį LPSC vicepirmininko Stanislovo Dringelio įkalbėtas atvykau į Jono Basanavičiaus gatvę su savo kompiuteriu po pažastimi (LPSC tada dar barškėjo  tik rašomosios mašinėlės) ir Vasario 16 d. proga išnešiojau redakcinei tarybai pirmąjį žurnalistinį blyną.

Linkiu mylimam mūsų bendrai augintam 15-mečiui paaugliui "Lietuvos profsąjungoms" klestėjimo!

 

NAUJAUSI KOMENTARAI
2009-10-04 18:38:08To: anonimui
Esu valstybės tarnautojas, pareigūnas, kaip manai, išminuotojai, medikai, mokytojai, gaisrininkai, pasienis eina atostogų, kas gesins, išminuos, saugos siena, kai nėra darbo, sutinku ir suprantu, bet tose tarnybose ypač sunkmečių jų tikrai pakanka. Kam jų atostogos atsilieps, kaip pas tamsta kils gaisras, apvoks, nužudys, kas susirgs, net ir jai jus asmeniškai sunkia liga, jus skambinat, o jums sako, nėra ką nusiusti, ar nėra kuro, arba, yra specialistai, bet vairuotojas atostogauja :) Geras, ar ne??? :), o jai rimtai, tai ne juokinga.
2009-10-01 14:24:33to geras
Žmogau, tau bepigu šnekėti...gal esi mokytojas, gydytojas ar koks valstybės tarnautojas? Tai tada, suprantu, kad į darbą tau reikia eiti kiekvieną dieną (ar giedra, ar vėtra, tau nesvarbu, vistiek dirbi). O jei tu dirbi paslaugų sferoje? Tarkim, esi dokininkas. Nėra laivo, nėra krovinio, nereikia ir tavo paslaugų - esi laisvas, nes ką krausi? Kaip ir kirpykloj ar siuvykloj - nėra klijentų, nereikia ir tavo paslaugų. Tai va. Todėl, kai nėra darbo, žmonės eina namo. Eina net neapmokamų atostogų. Solidariai gelbsti įmonę nuo bankroto. O ką daryti? Remti darbdavį, kad jis mokėtų? O iš kur imti pinigų, jei nieko nedirbome? Pasakyk. O ir profsąjungos darbo surasti negali. Tokiu atveju atsakomybę prisiimame visi solidariai. Kitos išeities nematome.
2009-09-17 18:15:08Red.
Moterys, vyrai! Šos diskusijos tema: Viešąją įstaigą adminstruos J.Matuizienė. O jūs "kalatės" dėl Nacionalinio suistarimo. Gal persikelkime į HaidParką ir tęsiame temą: Ar pasirašys Černiauskas ir Ko Kubiliaus brukamą N. sustarimą?
Piirmyn į HaidParką!
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai