Naujienos

ARTŪRAS ČERNIAUSKAS: MASINIAI STREIKAI YRA VISIŠKAI ĮMANOMI

Prisidengus krize valdžiai įvedinėjant drastišką taupymo politiką, šalyje, atrodo, turėtų kilti masiniai neramumai. Pavieniai profesinių sąjungų centrų, dėstytojų, transportininkų, pareigūnų piketai nedavė vaisių, sausio 16-17 dienomis rengiamai masiniai mitingai Vilniuje ir Klaipėdoje.

Tinklalapio lrt.lt žurnalisto kalbinti sociologai teigia, kad Lietuvoje profesinės sąjungos esančios labai silpnos, nėra stiprių lyderių, todėl ir masiniai streikai šaliai iki šiol esą negrėsė, tačiau situacija gali labai greit pasikeisti.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas atmeta bet kokias abejones dėl masinių streikų. Pasak jo, jie Lietuvoje „dar ir kaip“ įmanomi masiški streikai.

„Kad profesinės sąjungos silpnos, mes tą dainelę girdime jau seniai, bet po truputį stiprėjame ir dabartinėje situacijos masiniai streikai yra visiškai įmanomi. Žmonės dabar labai  aktyvėja“, - LP sakė A.Černiauskas.

2007 m. lapkritį prasidėjo prancūzų transportininkų streikas, prie kurio prisidėjo ir kitų ūkio šakų darbuotojai, pilietinės organizacijos. Streikas įgijo nacionalinį mastą (LP archyvo nuotr.)

Tuo tarpu lrt.lt kalbintas sociologas Vladas Gaidys teigė, kad „Lietuvoje iki šiol nebuvo masiškai streikuojama, yra netikėjimas, kad tai ką nors pakeis, bei lyderių ir stiprių darbuotojų atstovų stoka“.

Tačiau „jeigu valdžia demonstruos aroganciją ir ragins kitus susiveržti diržus, nesuvoks žodžio „solidarumas“, nedarbas bus ne 6 proc., o 16 proc., jeigu dalis žmonių nebegalės susimokėti už komunalines paslaugas, praras butus ir jeigu atsiras masinių protestų lyderiai, tada visko gali būti“, - lrt.lt sakė sociologas.

Vilniaus universiteto sociologijos profesorius Zenonas Norkus lrt.lt konstatavo liūdną faktą: profsąjungos silpnos, jų streikai netaptų masiniai. Antra vertus, Z. Norkus sutiko, kad ir padėtis Lietuvoje dar nėra tokia bloga, kad galėtų kilti masiniai streikai.

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto direktoriaus Raimundo Lopatos teigimu, gyventojus masiniams protestams būtų sunku mobilizuoti, nes „dar negavome visų išklotinių dėl šilumos kainų, nežinome biudžeto surinkimo – dalykų, kurie, jeigu yra problemiški, savaime užveda“, - portalui lrt.lt sakė jis. R. Lopata taip pat teigė, kad situacija kilti visuotiniams protestams yra gana palanki.

Andrius Bielskis ir Justas Paleckis studijoje „Lietuvos profesinės sąjungos Europos ir pasaulio darbo judėjimo kontekste“ (portalas www.paleckis.lt) teigia: tai , jog „streikų Lietuvoje yra mažai, paaiškina ir tas faktas, jog ir pačios Lietuvos profsąjungos, nepaisant teisinių apribojimų egzistavusių iki naujų Darbo kodekso pataisų priėmimo, yra nelinkusios streikuoti“. Mat labiau linkstama „akcentuoti ne streiko ir konfrontacijos taktiką, bet socialinio dialogo ir partnerystės principus“,- pastebi autoriai.

„Socialinis dialogas ir socialinė partnerystė yra puiku ir tai yra neabejotinas pasaulinio, tame tarpe ir Lietuvos, darbo judėjimo laimėjimas, - teigia studijos autoriai. - Tačiau Lietuvos profsąjungos užmiršta tai, kad šiandien galios santykiai tarp kapitalo ir darbo pasikeitė.“

„Profsąjungų tikėjimas, kad socialinė partnerystė veiks ir duos teigiamų rezultatų nesugebant panaudoti savo didžiausio ginklo – streiko – yra naivus. Reikia tikėtis, kad Lietuvos profsąjungos tai anksčiau ar vėliau supras ir ims planingai veikti didesnės vienybės vardan tam, kad įgautų realią galią kolektyviai derėtis su kapitalo atstovais“.

(RMP) 

Komentarai (15)

Vardas:	El. paštas:
atgal