Kai diskusija pereina į tokį lygį, visada pasitraukiu.

Šmeištai nelimpa? O ar š limpa prie š? Š visada iškyla į paviršių.

Tai tik šiaip - ne apie tave, Romuk. Tu - kas kita. Tu toks fainas ir mes tave mylim. Kalbu daugeumos mano pažįstamų pedagogių vardu.

Jau kaip ir per daug dėmesio mano personai. Tik kažkodėl virtualūs šmeižtai ir melai jau keleri metai prie manęs visai nelimpa? Tokios realios pagarbos ir pasitikėjimo dar nesu jautęs. Tas įkvepia drąsai rašyti savo vardu.

Bet žinutė ne apie mane. Todėl buvo geras pasiūlymas. Diskutuokite, ką rinkti miškininkų pirmininku.

Na, aišku, būtų galima rinkti ir Romą. Gaila, kad dabar jis tarnauja geltonajai Jurgelevičiaus profsąjungai, kur reikia kurt daug popierių rašyt daug pareiškimų, protestų prieš ministrus, skundų į teismą prieš Bružo profsąjungą.. O šiaip Romo indėlis į miškininkų profsąjungą toks, kad jis galėtų kelti savo kandidatūrą jau ir į pirmininkus Raukos vietoje ( žmogus galėtų ir nestatyt savo kandidatūros -amžius!). Romas visur tinka, jis draskomas į dalis - jis papuoš kiekvieną profsąjuną ir pačią LPSK.

Tai prie ko čia Romas? O iš tikrųjų, ką rinkti?

Tikrai galima pavydėti Romui. Jį dievulis paleido į pasaulį be gėdos jausmo.

Tikrai taip, kai nebeliko medkirčių, traukėjų, vežėjų, mechanizatorių- o tai pagrindinė masė dirbančiųjų ( tūkstančiai) Jūs su Rauka sėkmingai apgynėte keltos urėdų kėdes. ŠAUNU IKI AŠARŲ.

Pragaras - tai nuolatinio pavydo būsena. Žmogau, nesidaryk sau pragaro dar žemėje.

Turonis - tikras Jėzus Kristus. Iš jo tyčiojasi (neva giria), jis dėkoja už "pagyrimus", kur aišku kad šaiposi... Tikrai įdomus žmogėnas

Svaigstu truputi nuo meilės. Ir myliu visas kartu. Jei mylėčiau tiktai vieną, kitos pasikartų. Taip, prisidėjau per mažai, kad girčiausi, ai, bet prisidėjau. Žinoma, nuopelnai - visos komandos.

"Aš mačiau ir pats kiek prisidėjau prie miškų urėdijų naikinimo sustabdymo."

Mūsų Romas iš kuklumo nemirs. O vis dėlto aš jį myliu, - tai žavus meškėnas.

Netikiu. Aš mačiau ir pats kiek prisidėjau prie miškų urėdijų naikinimo sustabdymo. 2005-2006 metais buvo realūs ketinimai iš 43 urėdijų reorganizuoti į vieną arba 9. Šio proceso metu darbo galėjo netekti keli šimtai kolegų. A. Rauka organizavo priešinimąsi šiai reformai. Buvo pasitelkti mokslininkai, išnaudoti viešieji ryšiai. Pirmininką palaikė didžiuma kolegų. Prisimenu nemažą Trakų, Raseinių, Kauno, Pakruojo urėdijų profsąjungų ir jų pirmininkų veiklą. Buvo surengta vieša diskusija Seime, kur dalyvavo nemažai politikų ir valdininkų. Pavyko. Pertvarka sustabdyta.

Nors nebuvau ir nemačiau procesų apie kuriuos rašo F.J. bet netikiu juo. Netikiu, kad A. Rauka "pritarimai linksėjo". Tikėtina, kad irgi nemažai buvo nuveikta, kad procesai vyktų bent jau pagal įstatymus. Matyt, daliai kolegų reikėjo Tado Blindos, Robin Hudo ar Zoro, kad jiems nieko neveikiant Zoro išbraižytų Z ant generalinio urėdo kaktos ir visos problemos išsispręstų.

Perskaitęs J S komentarą neiškenčiau ir aš neišsakęs savo nuomonęs, kurią jau buvau išdėstęs senais laikais jo redaguojamame laikraštyje L P.

Jis rašo:"Ir A.Rauka, ir Turonis profsąjungų judėjime yra aktyvūs, visur matomi, visur dalyvaujantys, lakstantys iš vieno susirinkimo, komisijos, tarybos, darbo grupės posėdžio į kitą. Kokie viso to dalyvavimo, "užimtumo" rezultatai - kito komentaro tema.

Todėl abu yra nuoseklūs "socialinio dialogo" ideologai ir praktikai: ir A.Rauka, ir Turonis yra parodę kategorišką poziciją - prieš tokį darbininkų kovos metodą kaip streikai". Apie Turonį nieko gero nežinau išskyrus, kaip apie vieną iš rugsėjininkų pučo organizatorių. Todėl nei peikti nei girti jo negaliu ir nenoriu. Bet A. Rauką teko pažinti iš arčiau. Prie JS žodžių turiu pridurti- kad tik Raukos ir tik Rauko nuoširdžiu linkčiojimu generaliniam miškų urėdui buvo beveik visiškai sunaikintos eilinių darbuotojų ( miško kirtėjų, šakų genėtojų, pagaliau atsisakyta ir kitų pareigybių) 0 tai turėtų būti tūkstančiai darbo vietų. ŠTAI JO " to nuoširdaus socialinio dialogo " ideologo darbo vaisiai. Net piršto nepajudino kad apginti tuos beteisius, visų ujamus juodojo darbo atstovus. O tuo pačiu ant " socialinio dialogo " aukuro paaukojo ir didžiulę dalį federacijos profsąjungos narių. Štai tau ir " socialino dialogo" ideologas! Dabar jo vadovaujamoje šakoje išskirtinai vien valdininkai, kuriems jokios aktyvios gynybos net nereikia.Sumoka nario mokestį, ir tiek. O iš to mokestėlio ...Va tokie veiksmai, kai profsąjungos po NS skraiste parduoda vargšus, kai vargšai už visus grobuonis turi išlaikyti Lietuvą, atsisakydami net valgio - ir priveda valstybes prie tokių "krizių" , kai skurstantys dar labiau nuskursta o, grobuonys dar labiau praturtėja. Tokie ideologai linkčiojamai pritaria globalistų paskleistai psiaudo teorijai- kad ekonominės krizės- nenugalima jėga, kad jų neįmanoma prognozuoti, o juo labiau valdyti. Apsaugok viešpatie, o labiausiai profsąjungas, nuo tokių nuosaikių ideologų ir vadovų, nes tik tokių vadovautojų dėka turime, ką turime.KADA PAGALIAU TAI SUPRAS JŲ ATSTOVAUJAMIEJI???

Ar tik neapsirinki? Juk jstep neapykantą tau parodė ne prieš tris metus, o prieš pusmetį, kai isteriškai pareikalavo kad išeitum iš vieno posėdžio? Nepanašu kad jis po to padėjo mylėt Turonį. Čia kažkas ne taip.

Ups, pamiršau parašyti mūsų doktrinos moto: nori socialinio dialogo, renkis streikui. To visi miškininkai mokėsi iš kolegų norvegų. lprofsajungos.lt/?lang=lt&mID=1&id=1223

O, geras!

Juozas, regis, bando nustumti prieš trejetą metų jį užplūdusią antipatiją man ir bandyti kažką parašyti objektyviau. (beje, antipatija prasidėjo nuo "tiesos į akis", kai aferistą pavadinau tikruoju vardu).

Labai džiaugiuosi lyginamas su A. Rauka, man tai - didžiulė garbė ir vertybė. Daug iš jo išmokau, bet džiaugiuosi ir ji šio to pamokęs. Tuo noriu pasakyti, kad su amžiumi Algirdas nesustojo tobulėti.

Nors Juozo komentare yra keletas nemažų netikslumų, "tiesą į akis" pasakysiu dėl vieno.

Teko daug su A. Rauka diskutuoti apie streikus. Nėra jis kategoriškai nusiteikęs prieš juos (beje, aš irgi). Mūsų nuomonę vienija britų švietimo profsąjungos generalinio sekretoriaus Steve Sinnott kolegoms pasakyti žodžiai po derybų. "Dėl jūsų iškeltų reikalavimų susiderėti nepavyko. Dabar jums spręsti ar keičiate derybininkus, ar sutinkate su tuo, ką pavyko suderėti, ar skelbiate protestą - streiką", - sakė derybininkas.

Tokia yra ir mūsų socialinio dialogo ideologija: mums formuluoja derybines užduotis, mes jas siekiame įvykdyti, jei nepavyksta, atstovaujamieji, sprendžia ką toliau daryti. Nes streikuoja ne profsąjungų veikėjai, o darbuotojai ir darbininkai. Jie rizikuoja netekti atlyginimo. Todėl Algirdo nuomone, atsakingas ir garbingas profsąjungos lyderis neturi teisės kviesti žmones į streiką. Dėl streiko patys darbuotojai turi priimti sprendimą. Lyderis turi pateikti išsamią informaciją prieš priimant sprendimą.

Abu matėm kaip buvo manipuliuojama žmonėmis ir streikais bandoma pridengti profsąjunginės veiklos aferas. Laikinai netgi pavyko. Tačiau yla iš maišo turi savybę išlįsti.

Atskirai padėkosiu Bičiulei ir Gražinai už gražius žodžius.

Turonio liaupsės A.Raukai - ne šiaipsau eiliniai šio produktyvaus rašytojo plakami putėsiai. Kas geriau pažįsta Turonį, informuotas apie jo pilietinius bei profsąjunginius žygius, ypač jo kelionę į Miškininkų federaciją ir grįžimą atgal ( kaip ir jo tuo pačiu metu vykusią kelionę į Lengvosios pramonės vadavietę ir atgal), - gali tik nusišypsoti bei pasigėrėti, kaip šis miklus vaikinas moka reklamuotis užtušuodamas nesimpatiškus savo biografijos momentus.

Tai tiesa, kad R.Turonis Miškininkų federacijoje netapo A.Raukos pavaduotoju,- antrąją šios federacijos suvažiavimo dieną turėjęs tapti pavaduotoju jis patyrė fiasko. Tačiau A.Rauka vis dėlto jį dar paliko dirbti Federacojoje projektų koordinatoriumi, kol buvo priverstas paprašyti Turonį grąžinti Miškininkų būstinės raktus.

Ar iš tikrųjų A.Rauka liko apie Turonį tokios apat puikios nuomonės, kaip kad Turonis giria ir žavisi Rauka, - gal kada nors turės progos viešai pasakyti pats Algirdas Rauka...

Tačiau negalima nepastebėti (tai mane ir paskatino rašyti šį komentarą) ir nemažo panašumo tarp šių dviejų profsąjungų trasose susilietusių charakterių.

Ir A.Rauka, ir Turonis profsąjungų judėjime yra aktyvūs, visur matomi, visur dalyvaujantys, lakstantys iš vieno susirinkimo, komisijos, tarybos, darbo grupės posėdžio į kitą. Kokie viso to dalyvavimo, "užimtumo" rezultatai - kito komentaro tema.

Ir A.Rauka, ir Turonis - tikri bendravimo klasikai: su niekuo (beveik) nesusipyksta, neįsivelia į asmeniškus konfliktus, tačiau, jei reikia, "pasako tiesą į akis".

Todėl abu yra nuoseklūs "socialinio dialogo" ideologai ir praktikai: ir A.Rauka, ir Turonis yra parodę kategorišką poziciją - prieš tokį darbininkų kovos metodą kaip streikai.

Abu yra RAŠANTYS, daug tekstų rašantys - tai ir jų darbo metodas, ir asmeninė kūrybinė saviraiška.

Abu, nebūdami teisininkai, išmano ir praktikoje taiko darbo teisės žinias, kartais net užbėgdami už akių diplomuotiems teisininkams ir juos sugėdindami.

Turbūt galima rasti ir daugiau panašumų tarp šių profsąjungų judėjime veikiančių dvynių...

Tu nuostabus, Romai!

Smagu bėgti takučiu,

kai visiems padėt galiu!

Ačiū, Romai, kad esi su mumis!

Giriniui, dėkui už gražius žodžius. Tačiau negaliu sutikti su viso pasisakymo esme. Mes su Algirdu Rauka labai gerai sutarėme ir sutariame. Iš jo pusės nebuvo jokių veiksmų prieš mane, atvirkščiai buvau per anksti ir per daug iškeltas. Netiesa, kad jam neįtikau, nebuvau ir pavaduotoju.

Netiesa, kad A. Rauka nieko neveikia. Jo veiklumo, pareigingumo ir atsakomybės turėtų siekti ne vienas profsąjungos veikėjas.

Darbu ir veikla miškininkų profsąjungoje labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Nuoširdžiai dėkingas visiems kolegoms, su kuriais teko padirbėti ir, žinoma, pačiam A. Raukai. Bet mano dušia švietime.

Šiuo pasisakymu nesikišu į rinkimus, tik erzina netiesa.

Statau alaus dėžę - rinkimus laimės vėl Riauka. Jis moka nieko neveikdamas visur įsitrinti. Juk net profsąjungą valdo vienas, jokie pavaduotojai jam neįtiko nė tas sportininkas, nė gabus ir jaunas Turonis ... Trintukai visur praeina.

O kam Antanas atsidavė?

O gal vis dėlto būtų geriau išsirinkti buvusį Mažeikių urėdijos profsąjungos pirmininką Antaną Valtą. Jis tokią mokyklą praėjo, kol laimėjo visas bylas, miškininkų profsąjungos pamestas ir apleistas, kad tikrai jo vadovaujamoje profsąjungoje neatsirastų "pamestinukų" apgintų kiekvieną ir kvalifikuotai. Ne žodžiais o darbais. Pamąstykite miškininkai ko jums labiau reikia ar demagogų ar atsidavusio, patyrusio darbuotojo?